Lietuva išgyvena istorinį energetikos virsmą. Dar prieš dešimtmetį priklausiusi nuo elektros importo ir iškastinio kuro, šiandien šalis sparčiai artėja prie tikslo tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe. Naujausi „Eurostat“, Valstybės duomenų agentūros (VDA) ir Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad 2024-ieji tapo rekordiniais metais atsinaujinančios energetikos (AEI) plėtrai.
Šiame straipsnyje analizuojame, kaip keičiasi Lietuvos energetinis paveikslas, kur esame Europos Sąjungos kontekste ir kokie iššūkiai laukia ateityje.
Europos kontekstas: Lietuva – lyderių gretose
Remiantis „Eurostat“ Renewable energy statistics duomenimis, Lietuva užtikrintai laikosi tarp Europos Sąjungos valstybių, geriausiai išnaudojančių atsinaujinančius išteklius.
Ypač ryškus proveržis matomas šilumos sektoriuje. Lietuva, kartu su Švedija, Suomija ir Latvija, yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje daugiau nei 50 proc. šilumos ir vėsumos energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių (daugiausia – biomasės). Tai rodo sėkmingą perėjimą nuo dujinio šildymo prie biokuro katilinių, kuris buvo įgyvendintas per pastarąjį dešimtmetį.
Tačiau bendras Europos tikslas – iki 2030 m. pasiekti 42,5 proc. AEI dalį galutiniame energijos suvartojime – reikalauja dar didesnių pastangų, ypač transporto sektoriuje, kuris Lietuvoje vis dar smarkiai priklausomas nuo iškastinio kuro.
2024-ųjų fenomenas: vėjas ir saulė keičia žaidimo taisykles
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys atskleidžia dramatiškus pokyčius elektros gamybos struktūroje. 2024 m. tapo „lūžio metais“ vietinei generacijai.
- Generacijos šuolis: 2024 m. Lietuvoje pagaminta apie 6,7 TWh elektros energijos – tai net 35 proc. daugiau nei 2023 m.
- Vietinė gamyba: Vietinė generacija patenkino apie 63 proc. viso šalies elektros poreikio (palyginimui, ankstesniais metais šis rodiklis dažnai nesiekdavo 40 proc.).
- Žalioji dominavimas: Iš visos pagamintos elektros net 81 proc. (5,4 TWh) buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.
Gaminantys vartotojai – nauja jėga
Vienas ryškiausių fenomenų – gaminančių vartotojų (angl. prosumers) skaičiaus augimas. 2024 m. pabaigoje jų skaičius viršijo 122 tūkst. Tai reiškia, kad kas dešimtas namų ūkis Lietuvoje elektrą gaminasi pats arba turi nutolusios elektrinės dalį.
„Saulės elektrinės tapo greičiausiai augančia generacijos rūšimi 2024 metais. Per metus įrengta apie 870 MW naujų saulės pajėgumų,“ – rodo LEA statistika.
Statistikos pjūvis: skaičiai, kurie nemeluoja
Žemiau pateikiame detalią elektros gamybos ir pajėgumų analizę, remiantis apibendrintais LEA ir VDA duomenimis.
1 lentelė. Instaliuotos galios pokytis (MW)
| Elektrinių tipas | Galia 2023 m. pab. (MW) | Galia 2024 m. pab. (MW) | Pokytis |
| Saulės elektrinės | ~1 100 | ~1 978 | +80 % |
| Vėjo elektrinės | ~1 200 | ~1 713 | +43 % |
| Bendra AEI galia | ~2 300 | ~3 691 | +60 % |
2 lentelė. Elektros energijos gamybos struktūra (2024 m.)
| Šaltinis | Pagaminta (TWh) | Dalis bendroje gamyboje |
| Vėjas | 3,10 | 46 % |
| Saulė | ~0,94 | 14 % |
| Hidroenergija | ~0,45 | 7 % |
| Šiluminės ir kt. | ~1,30 | 19 % |
| Kiti AEI | ~0,91 | 14 % |
| IŠ VISO | 6,70 | 100 % |
Šaltinis: Lietuvos energetikos agentūros (LEA) „2024 metinė energetikos duomenų apžvalga“.
Kainų dinamika ir ekonominė nauda
Skeptikų baimės, kad perėjimas prie AEI drastiškai išbrangins elektrą, nepasitvirtino. Priešingai – didėjanti vietinė generacija padeda stabilizuoti kainas ir mažina priklausomybę nuo importo bei dujų kainų svyravimų biržoje.
2024 m. vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė apie 87 Eur/MWh, tai yra 7,5 proc. mažiau nei 2023 m. (94,4 Eur/MWh).
Svarbu paminėti, kad 2024 m. buvo fiksuotos net 362 valandos, kai vietinė elektros gamyba viršijo visą šalies vartojimo poreikį. Tai reiškia, kad šiomis valandomis Lietuva ne tik apsirūpino pati, bet ir eksportavo žaliąją energiją kaimynams.
Iššūkiai: tinklo pralaidumas ir kaupimas
Nepaisant įspūdingos statistikos, analitikai pastebi ir kylančias rizikas.
Tinklo perkrova: Sparti saulės elektrinių plėtra (ypač gaminančių vartotojų segmente) kelia iššūkių skirstomiesiems tinklams (ESO). Tam tikrais vasaros momentais tinklas sunkiai priima visą pagaminamą energiją.
Balansavimas: Vėjas ir saulė yra nepastovūs šaltiniai. „Eurostat“ duomenys rodo, kad nors AEI dalis auga, poreikis turėti lanksčius pajėgumus (baterijas, hidroakumuliacines elektrines ar dujinius rezervus) tampa kritinis.
Transporto sektorius: Pagal Valstybės duomenų agentūros (OSP) informacinius pranešimus, transporto sektorius vis dar lėčiausiai pereina prie atsinaujinančių išteklių, nors elektromobilių skaičiaus augimas ir paspartėjo (vidutinis metinis augimas siekia apie 57 proc.).
Lietuvos energetikos sektorius nebėra priklausomas stebėtojas – jis tampa aktyviu rinkos dalyviu. Jei 2023 m. dar kalbėjome apie planus, tai 2024-ųjų statistika rodo įvykusį faktą: Lietuva tampa atsinaujinančios energetikos valstybe.
Artimiausiu metu didžiausią postūmį turėtų suteikti planuojami jūrinio vėjo parkai Baltijos jūroje bei tolesnė kaupimo įrenginių (baterijų) plėtra. Kaip rodo „Eurostat“ prognozės, išlaikiusi tokį tempą, Lietuva 2030 m. tikslus gali pasiekti anksčiau laiko.
Naudoti šaltiniai:
