Pastarųjų metų konferencijose energetikos ir šildymo sektoriaus ekspertai nuolat akcentuoja šilumos siurblių svarbą Lietuvoje – tiek dėl klimato kaitos, tiek dėl augančių energijos kainų ir poreikio mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tokių diskusijų dalimi tapo ir 2025 m. gegužės 8 d. Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos (ŠVOK) organizuota konferencija „Šilumos siurblių tendencijos ir energinis efektyvumas“, kurioje buvo aptartos rinkos perspektyvos, technologinės inovacijos ir praktiniai sprendimai šildymo sektoriuje.

„Oras–oras“ šilumos siurbliai, kuriuos rinkoje plėtros ir didmeninės prekybos kontekste dažnai pristato specialistai, tokie kaip Ž. Stanelis, yra viena iš šių naujausių technologinių krypčių. Pasako jo, jie ne tik efektyviai šildo patalpas žiemą, bet ir vėsina jas vasarą, taip suteikdami universalų komforto sprendimą be atskiro oro kondicionieriaus. Be to, šiuolaikinės sistemos veikia net prie žemesnių išorės temperatūrų, todėl yra tinkamos ir Lietuvos klimato sąlygoms, kur žiemos kartais būna šaltos.

Pasak Žygimanto Stanelio, oras–oras šilumos siurbliai dažniausiai pasirenkami tais atvejais, kai nėra techninių ar ekonominių galimybių įrengti oras–vanduo sistemos. „Tai aktualu tiek individualiuose būstuose, kur sudėtinga diegti vandens šildymo infrastruktūrą, tiek vasarnamiuose ar sodybose, kuriose žmonės gyvena ne nuolat, o sezoniškai. Tokiose patalpose svarbus greitas šildymas, lankstus naudojimas ir minimalūs priežiūros kaštai“, – teigia jis.

Oras–oras šilumos siurblių technologinis veikimas ir efektyvumas

Oras–oras šilumos siurblių esmė – naudoti šilumos mainus su aplinkos oru: išsaugoti ir perkelti šilumą iš lauko į vidų žiemą, o vasarą – atvirkščiai, šalinti šilumą į išorę. Ši technologija remiasi termodinaminės grandinės principu, naudojant kompresorių, garintuvą ir kondensatorių, kas leidžia pagaminti daugiau šilumos energijos, nei sunaudojama elektros energijos. Tokios sistemos dažnai gali suteikti iki 3–4 vienetų šilumos energijos už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę, o tai ženkliai sumažina veiklos sąnaudas ir CO₂ pėdsaką, palyginti su tradiciniais elektros ar dujinių šildymo sprendimais.

Ekologinė ir ekonominė nauda

Energetinis efektyvumas ir mažesnės eksploatavimo išlaidos yra vieni svarbiausių argumentų, kodėl oras–oras šilumos siurbliai tampa patrauklus sprendimas. Jie leidžia sumažinti energijos sąnaudas ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tuo pačiu prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Be to, tokios technologijos paprastai reikalauja mažiau priežiūros nei sudėtingesnės tradicinės šilumos gamybos sistemos, o jų montavimas yra greitas ir mažiau invazyvus nei kai kurių kitų šildymo sistemų diegimas.

Komforto aspektai

Oras–oras šilumos siurbliai suteikia ne tik šildymo funkciją, bet ir efektyvų vėsinimą vasaros laikotarpiu – tai svarbu vis dažniau patiriant intensyvius karščio periodus. Tokiu būdu vartotojas gauna vieną įrangos vienetą, kuris užtikrina komfortą ištisus metus, nereikalauja atskiros kondicionavimo sistemos ir sumažina bendras įrangos investicijas bei priežiūros kaštus.

Oras–oras šilumos siurblių iššūkiai ir tolesnė plėtra Lietuvoje

Nors oras–oras technologijos sparčiai tobulėja ir tampa vis veiksmingesnės net esant žemoms temperatūroms, svarbu įvertinti ir kai kuriuos jų ribotumus. Pavyzdžiui, šie siurbliai dažniausiai neteikia karšto vandens šildymo sprendimui, todėl didesniuose namuose ar pilnai centralizuotose sistemose gali reikėti papildomų sprendimų. Nepaisant to, rinkos augimas ir besikeičiančios technologijos skatina tolesnį patobulinimą ir adaptaciją prie skirtingų vartotojų poreikių.

Pastaraisiais metais Lietuvos šilumos siurblių rinka išgyvena didelį augimą, o tai atspindi tiek energetinių iššūkių dinamiką, tiek vartotojų elgsenos pokyčius. Remiantis Europos Komisijos statistiniais duomenimis, 2022 m. šalyje buvo parduota daugiau kaip 25 000 šilumos siurblių, o bendras jų skaičius rinkoje siekė apie 120–150 tūkst. vienetų. Palyginti su ankstesniais metais, pardavimų apimtis nuosekliai didėja, o šilumos siurbliai sudaro reikšmingą dalį visų naujų šildymo įrenginių pardavimų. Tai rodo spartų atsinaujinančių sprendimų įsisavinimą šalies energetikoje, ypač individualių namų sektoriuje.

Nors dažniausiai Lietuvoje diegiami oras–vanduo šilumos siurbliai, oras–oras modeliai taip pat sulaukia vis daugiau dėmesio dėl savo universalumo ir palyginti žemesnių sąnaudų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad vartotojai, ypač butų ir mažesnių erdvių savininkai, vis dažniau renkasi būtent šį sprendimą – tiek šildymui žiemą, tiek vėsinimui vasarą. Technologiniai tobulėjimai, geresnis efektyvumas net žemose temperatūrose ir lengvesnis montavimas lėmė, kad oras–oras sistemos tampa patrauklia alternatyva tradiciniams elektriniams radiatoriams ar radiatoriams su atskiru kondicionieriumi.

Svarbus veiksnys, skatinantis vartotojus pereiti prie šilumos siurblių (įskaitant oras–oras modelius), yra valstybės palaikymas. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) teikia finansinę paramą, kompensuojančią dalį įrenginio įsigijimo ar montavimo išlaidų – iki 50 proc. Šios priemonės ženkliai sumažina pradines investicijas ir daro efektyvias šildymo sistemas prieinamesnes plačiam namų ūkių ratui. Parama taip pat paprastai būna ribota biudžeto dydžiu, todėl kvietimai teikti paraiškas dažnai sulaukia didelio susidomėjimo, o lėšos būna greitai išnaudojamos.

LEA paramos ir augančių energijos kainų kontekste oras–oras siurbliai tampa ne tik ekonomiškai patraukliu sprendimu, bet ir rimtu žingsniu link energijos vartojimo efektyvumo bei mažesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Šilumos siurbliai pasižymi aukštu sezoniniu efektyvumo koeficientu (SCOP), todėl net vartojant elektrą jie gali sumažinti bendras šildymo sąnaudas net kelis kartus, palyginti su tiesioginiu elektros šildymu. Dėl šių savybių jų diegimas prisideda prie Lietuvos tvarumo tikslų ir nacionalinių strategijų mažinti priklausomybę nuo iškastinių kuro šaltinių bei mažinti CO₂ poveikį.

Nepaisant aiškių augimo ženklų, rinkoje išlieka iššūkių, susijusių su vartotojų informuotumu, montavimo kokybe ir optimaliais sprendimais skirtingų būsto tipų atvejais. Technologinio efektyvumo rodikliai gali skirtis priklausomai nuo modelio ir klimato sąlygų, todėl reikšminga dalis pirkėjų remiasi tiek ekspertų, tiek pardavėjų konsultacijomis prieš galutinį sprendimą. Vis dėlto valstybės parama ir rinkos plėtra sudaro prielaidas šiems sprendimams toliau populiarėti, o iki 2030 m. prognozuojamas šilumos siurblių skaičius gali gerokai padidėti, atitinkant nacionalinius energetinius ir klimato tikslus.