Šildymas, kuris taupo ne tik pinigus: kodėl šilumos siurbliai tampa nauju standartu

Šildymas tampa viena svarbiausių temų Lietuvos namų ūkiams, ieškantiems būdų sumažinti energijos sąnaudas, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir poveikį aplinkai. Lietuvos energetikos agentūros parengtose Energijos taupymo gairėse pabrėžiama, kad neefektyvių biokuro ar dujų katilų keitimas į šilumos siurblius leidžia pasiekti didesnį energijos vartojimo efektyvumą, taupyti išteklius ir mažinti aplinkos taršą, o valstybės skiriama parama šį sprendimą daro vis labiau prieinamą gyventojams.

Augančios energijos kainos ir klimato kaitos iššūkiai vis dažniau verčia gyventojus peržiūrėti savo namų šildymo sprendimus. Lietuvos energetikos agentūros parengtose Energijos taupymo gairėse namų ūkiams aiškiai nurodoma, kad vienas efektyviausių būdų sumažinti energijos suvartojimą ir neigiamą poveikį aplinkai – neefektyvaus šildymo katilo pakeitimas į efektyvesnį sprendimą, pavyzdžiui, šilumos siurblį.

Kodėl verta keisti seną katilą?

Pasak Lietuvos energetikos agentūros, pastatų šildymui vis dar dažnai naudojami biokuro ar dujų katilai, kurių energinis efektyvumas yra gerokai mažesnis nei modernių technologijų įrenginių. Gairėse pabrėžiama:

„Pakeitus neefektyvų pastatų šildymui naudojamą biokuro ar dujų katilą į šilumos siurblį, pasiekiamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, taupomi energijos ištekliai, mažiau teršiama aplinka.“

Šilumos siurbliai leidžia naudoti aplinkos energiją – orą, gruntą ar vandenį – ir ją paversti šiluma, sunaudojant gerokai mažiau elektros energijos nei tradiciniai šildymo būdai sunaudoja kuro.

Nors Lietuvos energetikos agentūros gairėse akcentuojamas perėjimas prie efektyvesnių technologijų, svarbu pabrėžti, kad šildymas nebūtinai turi būti organizuojamas atsisakant esamo katilo. Gyventojai gali pasirinkti hibridinį sprendimą – palikti seną biokuro ar dujų katilą kaip alternatyvų šilumos šaltinį, o šilumos siurblį naudoti kaip pagrindinę ar papildomą sistemą. Tokia praktika leidžia išlaikyti lankstumą, ypač esant itin žemoms temperatūroms ar nenumatytiems techniniams atvejams.

Svarbu ir tai, kad galiojanti valstybės parama nereikalauja privalomai demontuoti seno katilo. Tai reiškia, jog šildymas gali būti modernizuojamas palaipsniui, nepatiriant staigių finansinių ar techninių pokyčių. Gyventojai turi galimybę derinti skirtingus šilumos šaltinius, išbandyti naują technologiją realiomis sąlygomis ir tik vėliau priimti galutinį sprendimą dėl visiško perėjimo prie vieno šildymo būdo.

Šilumos siurblių privalumai: mažiau rūpesčių kasdienybėje

Lietuvos energetikos agentūra taip pat išskiria praktinius šilumos siurblių pranašumus, kurie gyventojams dažnai tampa lemiamu argumentu:

„Šilumos siurbliai yra automatizuoti, reikalauja mažiau priežiūros, nereikia sandėliuoti kuro.“

Tai reiškia, kad namų ūkiams nebereikia rūpintis malkų ar granulių tiekimu, kuro laikymu ar katilo kasdieniu aptarnavimu. Be to, daugelis šiuolaikinių šilumos siurblių turi vėsinimo funkciją, leidžiančią tą patį įrenginį naudoti ir patalpų komfortui vasaros metu.

Populiarumą skatina ne tik technologijos, bet ir parama

Šilumos siurblių serviso vadovas A. Rimkus teigia, kad pastaraisiais metais šie įrenginiai tampa vis dažnesniu pasirinkimu Lietuvos namų ūkiuose:

„Šilumos siurblys tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp vartotojų. Tai skatina ne tik technologinis patogumas, bet ir valstybės skiriama parama.“

Valstybės finansinė paskata leidžia daliai gyventojų greičiau apsispręsti investuoti į modernesnį šildymo sprendimą, net jei pradinė įrengimo kaina atrodo didesnė nei tradicinio katilo.

Pasak šilumos siurblių serviso vadovo A. Rimkaus, gyventojų sprendimus vis dažniau lemia ne vien technologiniai privalumai, bet ir aiškiai apibrėžtos finansinės paskatos. Jo teigimu, šildymas tampa sritimi, kurioje žmonės ima skaičiuoti ne tik trumpalaikes išlaidas, bet ir ilgalaikę naudą – mažesnes energijos sąnaudas, stabilesnes išlaidas bei didesnį komfortą kasdienėje buityje. Valstybės parama, kompensuojanti dalį įrangos įsigijimo ir įrengimo kaštų, leidžia gyventojams drąsiau rinktis efektyvesnius sprendimus.

A. Rimkus pabrėžia, kad būtent finansinis aiškumas ir skaidri kompensavimo sistema mažina baimę investuoti į modernesnes technologijas. Kai šildymas tampa ne tik būtinybe, bet ir investicija, gyventojai vis dažniau atsisako senų katilų ir renkasi sprendimus, kurie yra patogesni, mažiau teršiantys aplinką ir geriau atitinkantys šiuolaikinius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus.

Kaip skaičiuojama kompensacija gyventojams?

Pagal kvietimuose teikiamą informaciją, gyventojui (namų ūkiui) skiriamos kompensacijos dydis priklauso nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo ir jo vardinės šilumos atidavimo galios (Prated), kuri nurodoma techniniuose dokumentuose.

Oficialiai nurodoma, kad:

„Didžiausia galima kompensacija sudaro iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.“

Šios išlaidos apskaičiuojamos pagal fiksuotuosius įkainius, nustatytus Europos socialinio fondo agentūros tyrime. Įkainiai taikomi vienam kilovatui (1 kW) ir dauginami iš įrenginio galios, taip užtikrinant vienodą ir skaidrų paramos apskaičiavimo principą visiems pareiškėjams.

Ilgalaikė nauda – ne tik finansinė

Nors kompensacija padeda sumažinti pradinę investiciją, specialistai pabrėžia, kad pagrindinė šilumos siurblio nauda atsiskleidžia ilgalaikėje perspektyvoje. Mažesnės energijos sąnaudos, stabilesnės išlaidos šildymui ir sumažinta tarša prisideda ne tik prie šeimos biudžeto taupymo, bet ir prie platesnių aplinkosauginių tikslų.

Kaip pažymi Lietuvos energetikos agentūra, energijos vartojimo efektyvumas ir mažesnė tarša tampa vis svarbesniais kriterijais planuojant namų ūkio energetinius sprendimus, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato politikos kryptį.

---

Naudoti šaltiniai:

• Lietuvos energetikos agentūra, Energijos taupymo gairės namų ūkiams
• Europos socialinio fondo agentūra, fiksuotųjų įkainių tyrimas (kompensacijų apskaičiavimo metodika)
• A. Rimkus, šilumos siurblių serviso vadovas (eksperto komentaras)