Šiaurės pašvaistė Lietuvoje – tai fenomenas, kurį dažnai laikome egzotiška gamtos dovana tik aukštų platumų gyventojams. Tačiau pastaraisiais metais, esant intensyvesnei saulės aktyvumui, šis reiškinys tapo matomas net Lietuvos danguje. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra šiaurės pašvaistė, kaip ir kodėl ji pasirodo Lietuvoje, kada jos tikimybė būna didžiausia, kokios sąlygos reikalingos stebėjimui, bei pateiksime praktinių patarimų ir pavyzdžių.
Kas yra šiaurės pašvaistė ir jos fizika
Šiaurės pašvaistė (lot. aurora borealis) – tai atmosferos reiškinys, kuris atsiranda, kai Saulės išmestos įkrova dalelių srovelės patenka į Žemės magnetosferą ir sąveikauja su atmosferos dujomis. Šios dalelės, ypač elektronai ir protonai, įlyja į žemą atmosferos sluoksnį, susiduria su deguonimi ir azotu, ir energija iš dalelių transformuojama į šviesą – pasirodo ryškios spalvos ruožai, juostos, virvės danguje.
Spalvų variacijos priklauso nuo to, kurios dujos ir kokiame aukštyje reaguoja: deguonis gali švieti žaliai ar raudonai, azotas – melsvai ar purpurine spalva. Tai reiškinys, kuris vyksta atmosferoje 80–300 km aukštyje.
Nors šiaurės pašvaistė dažniausiai stebima aukštose šiaurinėse platumose – pavyzdžiui, Skandinavijoje, Kanadoje ar Grenlandijoje – geomagnetinių audrų metu auroros ovalas gali plėstis ir pasiekti žemesnes platumas – į Baltijos regioną. Kada tai įvyksta – priklauso nuo Saulės aktyvumo ciklų (~11 metų ciklas), Saulės vėjo stiprumo, Saulės žybsnių (koroninių masių ejekcijų) ir kitų kosminių sąlygų.
Šiaurės pašvaistė Lietuvoje – faktai ir pavyzdžiai
Lietuvoje šiaurės pašvaistė yra retas, bet vis dažnesnis reiškinys. Per paskutinius metus jos pasirodymai buvo užfiksuoti įvairiuose šalies regionuose. Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį Lietuvoje pasirodė ryški pašvaistė, kur daugelis stebėtojų danguje matė žalius šviesos ruožus.
Mokslininkai pastebi, kad šios pasirodymų dažnumas Lietuvoje padidėjo dėl to, kad Saulė pasiekė savo maksimalią aktyvumo fazę. Ši fazė vyksta maždaug kas 11 metų, kai Saulės spinduliu mėginys būna intensyvesnis, koronos masių išsiveržimai – dažnesni, o magnetinės audros – stipresnės. Mokslininkai Vilniaus universiteto Fakulteto Fizikos pavyzdžiai rodo, kad dėl tokio intensyvesnio aktyvumo auroros mūsų regione dabar matomos dažniau nei prieš dešimtmetį.
Tiesa, nors šiaurės pašvaistė gali būti matoma Lietuvoje esant tinkamoms sąlygoms, ji dažnai būna silpnoka akiai – dažnai vertinama tik kaip švelnus žalias šviesos blizgesys šiaurės horizonte. Kameros su ilga ekspozicija gali suteikti stipresnius ir detalesnius vaizdus, kurių akimis nematome.
Kada ir kur Lietuvoje stebėti šiaurės pašvaistę?
Laiko faktorius
Geriausias metas stebėti šiaurės pašvaistę Lietuvoje yra tamsusis metų periodas – rudenį ir žiemą (spalis–vasaris), kai nakties trukmė ilgesnė, o dangus ilgiau būna tamsus. Taip pat poliarinių ekvinoksų laikotarpiai (rugsėjis, kovas) yra palankūs, kai magnetosferos pokyčiai gali sukelti stipresnį Saulės vėją.
Be to, didžiausia tikimybė stebėti aurorą būna per stiprias geomagnetines audras, kai Kp indeksas (planetarinis magnetinis aktyvumas) pasiekia 6 ar net daugiau. Tokiais atvejais auroros ovalas plečiasi žemyn. Lietuva yra pakankamai toli nuo poliarinės zonos, todėl reikia stiprių audrų, kad ji pasiektų mūsų platumus.
Geografinės vietos
Stebėjimo vieta yra labai svarbi – reikia, kad horizonte šiaurėje būtų aiškus priėjimas prie tamsios dangaus dalies be kliūčių (pastatų, medžių). Šiaurės pašvaistė nereiškia, kad ji užlieja visą dangų – dažnai ji pasirodo šiaurės horizonte.
Dažniai geresnė būna privažiuoti ar išeiti į kaimo vietoves, toliau nuo miestų šviesos taršos. Net ir miesteliuose su mažesne šviesos tarša – stebimąją naktį verta išeiti iš miesto centro. Kamerinės fotografijos rodmenys rodo, kad net silpna aurora gali būti užfiksuota toliau nuo miesto šviesų.
Praktiniai patarimai stebėjimui
- Sekite auroros prognozes – svetainės su Kp indeksu, „Aurora forecast“ įrankiai, specialios programėlės. (SpaceWeatherLive.com)
- Pasirinkite tą naktį, kai dangus aiškus – debesų dangos netrukdo, bet debesys gadina stebėjimą.
- Turėkite gerą fotoaparatą su ilgos ekspozicijos režimu (detales gali atskleisti fotografija ten, kur žmogaus akis mato tik silpną šviesą).
- Atsineškite terminį drabužį, karštų gėrimų – laukimas gali būti ilgas naktį.
- Nebūkite kartais per anksti ar per vėlai – aurora gali pasirodyti bet kuriuo metu nakties metu, dažniausiai tarp 21:00–02:00 val.
- Stebėkite ne tik akimis, bet ir technologijomis – kartais įmanoma, kad kamera užfiksuoja spalvas, kurių žmogaus akis nemato.
Reikšmė Lietuvai ir žmonių potyriai
Šiaurės pašvaistės pasirodymas Lietuvoje – ne tik gamtos stebuklas, bet ir simbolis, kad net mūsų kraštuose gamtos reiškiniai gali suartinti su dangaus fenomenais. Tokie įvykiai kelia smalsumą ir inspiruoja žmones domėtis astronomija, gamtos mokslais, vietine aplinka.
Be to, kai aurora pasirodo artimiausiose miestų vietovėse, tai tampa bendruomenės renginiu: žmonės susirenka stebėti, dalijasi nuotraukomis, žvalgosi danguje kartu. Tai sukuria labiau įtrauktį į gamtą net urbanistinėje aplinkoje.
Nepaisant to, tai reiškinys, kurio negalime užsakyti. Tik tam tikromis sąlygomis – stiprus Saulės aktyvumas, aiškus dangus, mažai šviesos taršos – jis pasirodo mūsų krašte, ir sėkmingas stebėjimas tampa vertingu įvykiu natūralumo mylėtojams.
Šiaurės pašvaistė Lietuvoje – tai retas, bet realus dangaus spektaklis, kuris rodo, kad mūsų planeta veikia glaudžiai su kosminėmis jėgomis. Nors ji matoma ne taip dažnai kaip šiaurės kraštuose, tačiau tai nėra neįmanoma, ypač per stiprius Saulės žybsnius ir magnetines audras.
Jei planuojate stebėti šiaurės pašvaistę Lietuvoje, geriausia pasirinkti rudens / žiemos mėnesius, stebėti auroros prognozes, ištrinti šviesos taršą horizonte ir turėti fotografavimo priemones. Stebėjimo patirtis gali praturtinti ne tik asmeninę nuotraukų kolekciją, bet ir dvasinį ryšį su gamta.
Nors šiame straipsnyje daug kalbėta apie dangaus reiškinį, natūralumo vertybės lieka svarbios – kaip ir kituose kontekstuose, pavyzdžiui, sveikatos ir grožio temose – skaitykite apie tai: Biotinas – gyvybingumo ir grožio šaltinis, Biotinas plaukams – kodėl jis svarbus jūsų grožiui.
Šiaurės pašvaistė – ne vien stebėjimas, bet ir kvietimas pažinti mus supančią gamtą, suprasti, kaip Žemė, magnetinis laukas ir Saulė veikia mus, ir patirti dovanas, kurios atsiranda tik tada, kai laikomės ryšio su dangaus ritmais.
