Lietuvoje įsibėgėja naujas žiedinės ekonomikos ir tvarios energetikos projektas – bendrovė „Engerta“ Panevėžio rajone pradeda įgyvendinti biometano gamyklos statybas, kurioje maisto ir žemės ūkio atliekos bus paverčiamos žaliaisiais degalais. Tai vienas ambicingiausių šių metų projektų, kuris ne tik spręs atliekų panaudojimo klausimą, bet ir prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės bei transporto sektoriaus dekarbonizacijos.
Bendrovė planuoja įrengti modernią biodujų jėgainę Šilagalio kaime, netoli Panevėžio aplinkkelio. Čia kasmet bus perdirbama iki 60 tūkstančių tonų biologiškai skaidžių atliekų, o iš jų pagaminama apie 4,4 milijono kubinių metrų biometano. Tokie kiekiai leis ne tik aprūpinti vietos transporto priemones švariu kuru, bet ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau nei šešiomis tūkstančiais tonų anglies dvideginio ekvivalentu per metus. Gamyklos veikimo principas paremtas anaerobinio skaidymo technologija: maisto ir žemės ūkio atliekos, patekusios į uždarus reaktorius, skyla be deguonies, o išsiskiriančios biodujos išvalomos iki aukštos kokybės biometano. Šis kuras gali būti tiekiamas į gamtinių dujų tinklus arba naudojamas tiesiogiai transporto priemonėse, pakeičiant iškastinį kurą.
Pasak projekto rengėjų, tokia iniciatyva leis ne tik sumažinti sąvartynuose susidarančių dujų kiekį, bet ir sukurti realią žiedinės ekonomikos grandinę – tai, kas iki šiol buvo laikoma atliekomis, taps vertinga žaliava. Biometano naudojimas transporto sektoriuje yra vienas efektyviausių būdų mažinti emisijas, ypač sunkiojo transporto segmente, kuriame elektrifikacija dar nepasiekė masinio masto.
Projekto įgyvendinimas suteiks ekonominę naudą ir regionui – biometano gamykla sukurs naujų darbo vietų, skatins vietinių ūkių ir atliekų tvarkymo įmonių bendradarbiavimą, o taip pat padės mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių. Tai svarbus žingsnis link decentralizuotos energetikos modelio, kai energija gaminama iš vietos išteklių, o jos pridėtinė vertė lieka Lietuvos ekonomikoje.
Tačiau kartu ekspertai pabrėžia, kad biometano sektoriaus plėtrai būtina palanki valstybės politika ir infrastruktūros plėtros palaikymas. Reikia užtikrinti, kad biometano tiekimo į dujotiekį sąlygos būtų aiškios, o transporto įmonės turėtų prieigą prie užpildymo stočių. Tik tokiu būdu švarus kuras taps realiai prieinamas vartotojams ir įsitvirtins rinkoje.
„Engertos“ projektas atitinka tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos klimato politikos tikslus – skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, mažinti emisijas ir kurti žiedinę ekonomiką. Tai žingsnis, rodantis, kad inovacijos ir tvarumas gali eiti koja kojon su verslo logika, o ekologiniai sprendimai tampa konkurenciniu pranašumu.
Jeigu projektas bus įgyvendintas sklandžiai, Lietuva galėtų tapti vienu iš regiono lyderių biometano gamybos ir panaudojimo srityje. Tai būtų reikšmingas pavyzdys, kaip šalies verslas, mokslas ir politika gali veikti išvien, siekdami bendro tikslo – švaresnės, tvaresnės ir energetiškai nepriklausomos Lietuvos.
