2025-ųjų metų pabaiga Vietnamui tapo vienu skaudžiausių laikotarpių per kelis dešimtmečius. Per šalį nuvilnijo serija itin galingų audrų ir potvynių, nusinešusių šimtus gyvybių ir padariusių daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių žalos. Šie įvykiai privertė Vietnamą ir tarptautinius ekspertus dar kartą atsigręžti į klimato kaitos realybę – gamtiniai reiškiniai ne tik stiprėja, bet ir smogia ten, kur infrastruktūra labiausiai pažeidžiama.
Pastarieji potvyniai centrinėse Vietnamo provincijose buvo tokie stiprūs, kad ištisi kaimai paniro po vandeniu. Dramatišti gelbėtojų vaizdai, žmonės ant stogų, nuošliaužų nunešti keliai ir sugriauti namai – tai kasmet kartojamas scenarijus, tačiau 2025-aisiais jis pasiekė ypač pavojingą mastą. Vietnamo vidaus reikalų tarnybos patvirtino, kad vien per kelias dienas žuvo daugiau kaip 90 žmonių, o žalos mastas prilygsta stichinei katastrofai.
Šios audros, palydėtos rekordiškai gausių liūčių, išbandė šalies klimato apsaugos strategijas. Ekspertai konstatuoja, kad infrastruktūrą, kurią pastaruosius metus Vietnamas bandė modernizuoti, vis tiek užklupo silpniausioji vieta – nesubalansuotas urbanizacijos tempas. Miestai sparčiai plečiasi, tačiau natūralios vandens nutekėjimo sistemos nyksta, o kritulių kiekis, dėl klimato kaitos augantis kasmet, sukuria visuotinio užtvindymo efektą.
Kai kuriuose regionuose viena audra sunaikino tiek, kiek paprastai nusiaubdavo keli ciklonai. Hidrologai pastebi, kad dirvožemis nebesugeba įgerti tokio vandens kiekio, nes daugelis natūralių ekosistemų – pelkės, mangrovių miškai ir upių pakrančių buferiai – buvo iškirsti ar užstatyti. Tai atvėrė kelią nuošliaužoms, kurios šiemet tapo viena didžiausių žudikių.
Vietnamo vyriausybė teigia, kad šalyje būtina imtis „gilaus klimato adaptacijos reformų paketo“. Tam pritaria ir tarptautiniai analitikai. Jie akcentuoja, kad nepakanka vien tik statyti naujus pylimus ar tvirtinti krantines – būtina stabilizuoti urbanizaciją, atkurti natūralias ekosistemas ir investuoti į modernią perspėjimų sistemą, kuri gyventojams suteiktų daugiau nei kelias valandas pasiruošti.
Tačiau svarbiausias pamokas pateikia pati gamta. Vietnamas yra viena klimato kaitai pažeidžiamiausių pasaulio valstybių – jo pakrantė ilga, gyventojų tankis didelis, o ekonomika stipriai priklauso nuo žemės ūkio. Todėl ekstremalių audrų žala atsiliepia ne tik žmonėms, bet ir maisto sektoriui, eksportui, socialiniam stabilumui. Vien ūkininkams patirti nuostoliai vertinami milijardais – užlietos ryžių plantacijos, sunaikinti vaismedžiai ir suniokotos žuvininkystės fermos.
Vis daugiau mokslininkų įspėja, kad tokie gamtos reiškiniai nėra pavienės anomalijos. Tropinių audrų sezonas Azijoje kasmet ilgėja, o jų intensyvumas didėja. Klimato modeliai rodo, kad ateityje tokios stichijos kartosis dar dažniau, todėl šalys turi ruoštis ne hipotetiniams, o garantuotiems pavojams. Vietnamui tai reiškia, kad atsparumas turi tapti nacionaliniu prioritetu, o investicijos į klimatui atsparią infrastruktūrą – strateginė būtinybė.
Ši tragedija tapo skaudžiu priminimu ir pasaulinei bendruomenei. Stebint tokias istorijas aiškėja, kad klimato kaita nėra vien statistika ar ilgalaikės prognozės – tai žmonių gyvybės, miestai ir valstybės, akimirksniu atsiduriančios pavojuje. Vietnamo patirtis dar kartą įrodo, kad visos šalys, ypač esančios rizikos zonose, privalo judėti nuo reakcijos prie prevencijos.
Šiuo metu Vietnamas dar tik pradeda skaičiuoti nuostolius ir planuoti atstatymą. Tačiau aišku viena – jei nebus keičiamas požiūris į klimato rizikas, kiekviena nauja audra turės vis skaudesnių pasekmių. O tam, kad ateities kartos nepatirtų tokios pačios tragedijos, būtina veikti dabar.
Šaltinis: Bloomberg
