Neseniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė oficialiai pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo pataisoms. Toks sprendimas reiškia, kad įstatymo projektas toliau keliaus svarstymui Seimas — ir, jei jis bus priimtas, laukia reikšmingos permainos: kaip valdomi miškai, kokios funkcijos jiems priskiriamos ir kaip reguliuojami kirtimai.
Pagrindinis pataisų tikslas — subalansuoti ekologinius, socialinius ir ekonominius miškų naudojimo aspektus. Planuojama atnaujinti miškų grupių sistemą, aiškiau apibrėžiant, kas yra griežtos apsaugos miškai, rekreaciniai, ūkiniai ar mišrios paskirties miškai. Tokiu būdu siekiama suteikti didesnį dėmesį gamtosaugai, natūralių miško buveinių apsaugai, biologinės įvairovės išsaugojimui ir ekosistemų stabilumui — kartu derinant ir ekonominius bei socialinius miškų funkcijų poreikius.
Kirtimų ribojimai ir savininkų kompensacijos
Viena svarbiausių siūlomų naujovių – griežtesnis kirtimų reglamentavimas. Pavyzdžiui, IIA ir IIB grupės miškuose būtų draudžiami pagrindiniai plynieji kirtimai — išskyrus atrankinius ir atvejinius atvejus. Bet taip pat siūloma savininkams kompensuoti praradimus — jei dėl miškų grupės pakeitimo jų valdomoje teritorijoje ribojamas kirtimas, jie galėtų gauti kompensaciją dalimis per keletą metų.
Be to, projektas numato supaprastinti leidimų kirsti mišką išdavimo procedūras — leidimas kirsti mišką galėtų būti išduodamas per 10 darbo dienų, o prireikus — greičiau. Tai reiškia, kad savininkai ir miško valdytojai galės planuoti veiklą lanksčiau, žinodami, kada tiksliai gaus leidimą.
Visgi – svarbiausia: plėtojamas nemedieninės miškininkystės modelis. Tai reiškia, kad miškai nebus vertinami tik kaip medienos šaltinis — bus skatinama puoselėti ekosistemų sveikatą, biologiškai vertingas buveines, skatinti rekreaciją, ekologinį turizmą, kitą netiesioginę naudą visuomenei.
Kokie pokyčiai laukia gamtos ir visuomenės?
Jeigu pataisos bus priimtos, tai reikš reikšmingą posūkį Lietuvos miškininkystėje ir gamtos apsaugos politikoje. Griežtesnis kirtimų reguliavimas saugomose ar vertingose teritorijose leis geriau apsaugoti sengirius, natūralias buveines, retos rūšis, biologinę įvairovę. Taip pat būtų mažesnė rizika, kad miškai taps grynai ūkinių interesų objektu — daugiau dėmesio skiriama ekosistemoms, kraštovaizdžio vertėms, klimato kaitos pasekmėms.
Visuomenės lūkesčiai dėl galimybių lankytis miške, poilsio, rekreacijos, pėsčiųjų ir dviračių takų — taip pat gali gauti postūmį. Naujos nuostatos atveria galimybes miškų tvarkymą suderinti su žmogaus poreikiais bei apsaugos reikalavimais.
Kritikai: savininkų teisės ir komplikacijos
Nepaisant akivaizdžių privalumų, pataisos kelia klausimų ir tarp miškininkų bei privačių miško savininkų. Kai kurie atkreipia dėmesį, kad draudimai kirsti miškus ir naujos privalomos miškų grupių priskyrimo procedūros gali apriboti savininkų laisvę. Kritikai taip pat pabrėžia, kad kompensacijos mechanizmas kol kas atrodo sudėtingas — kompensacijos numatytos tik tam atvejui, jei plynieji kirtimai bus visam laikui uždrausti, o kitais atvejais — neaišku.
Taip pat kyla baimė, kad tam tikri apribojimai gali paskatinti miško žemės savininkus plačiau keisti žemės paskirtį arba nepaisyti reikalavimų — tai gali sukelti teisinių konfliktų ir neapibrėžtumą.
Kas toliau? Procesas Seime ir visuomenės diskusija
Projektas jau gavo Vyriausybės sutikimą ir artimiausiu metu bus teikiamas Seimui – tai reiškia, kad visuomenė dar turės galimybę stebėti diskusijas, teikti pastabas ir dalyvauti visuomeninėje kritikoje. Aplinkos ministerija jau yra pristatžiusi galimas kompensavimo sistemas, supaprastinimus ir naują požiūrį į miškininkystę — bet sprendimas priklausys nuo parlamentarų ir politinės valios.
Tuo pat metu visuomenės suinteresuotumas auga. Vis daugiau žmonių pastebi, kad miškai svarbūs ne tik medienos gamybai — jie reiškia biologinę įvairovę, klimatą, poilsį ir viešąją vertę. Todėl diskusija apie Miškų įstatymo pataisas gali tapti kertine visos Lietuvos gamtosaugos ir miškininkystės ateičiai.
mMiškai, kurie gali tapti tvarios Lietuvai garantu
Patvirtinta Vyriausybės parama Miškų įstatymo pataisoms žymi rimtą posūkį Lietuvos miškų valdyme. Jei pakeitimai bus priimti Seime, tai gali reikšti — griežtesnę apsaugą vertingų gamtos vietų, mažesnius kirtimus, didesnį dėmesį ekosistemoms bei natūralioms funkcijoms, o kartu — naujas galimybes rekreacijai, ekoturizmui ir visuomenės dalyvavimui. Tai — ne tik juridinis aktas, bet ir kvietimas permąstyti santykį su gamta.
Tačiau svarbu, kad priimami sprendimai derėtų su savininkų teisėmis, biudžetais ir realiomis kompensacijomis. Tik tada — jei bus rastas sąlygiškai subalansuotas sprendimas — Miškų įstatymo pataisos galės tapti Lietuvos gamtos saugos ir tvaraus miškininkystės modelio pamatu.
