Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja reikšmingi teisės aktų pakeitimai aplinkos apsaugos, statybų, žemės naudojimo, klimato politikos, atliekų tvarkymo, miškininkystės ir žuvininkystės srityse. Pokyčiai yra orientuoti į administracinės naštos mažinimą, tvaresnę plėtrą, efektyvesnę poveikio aplinkai kontrolę bei nacionalinio saugumo tikslų stiprinimą.
Statybų sektoriaus supaprastinimas ir projektų greitesnis startas
Viena iš svarbiausių naujovių – statybos procesų administracinės naštos mažinimas. Pagal pakeitimus, statybos darbai galės būti pradėti anksčiau, kai statybos pradžia bus pranešta ir pateikta tik dalis projekto dokumentų. Tokiu būdu, statytojai galės lygiagrečiai rengti techninį darbo projektą ir kitus dokumentus, spartinant projekto vykdymo pradžią.
Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės įsigijimo sąlygų plėtra
Nuo 2026 metų įsigaliojantys Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai iš esmės keičia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką. Šiais pakeitimais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas aktyviems ūkininkams ir žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams, kartu užtikrinant, kad valstybinė žemė būtų naudojama pagal savo paskirtį, o ne spekuliatyviems ar strateginiams tikslams.
Pagal naująją tvarką, valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai galės būti įsigyjami be aukcionų platesniam asmenų ratui, tačiau tik tuo atveju, jei žemė yra neurbanizuotoje teritorijoje ir tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Įstatymuose aiškiai pabrėžiama, kad tokie sklypai negali būti numatyti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai, taip siekiant apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę nuo paskirties keitimo ir spekuliacijos.
Svarbi sąlyga – realios ūkinės veiklos patirtis. Fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys įsigyti tokią žemę, privalės įrodyti, kad ne trumpiau kaip trejus metus vykdė žemės ūkio veiklą arba turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją ūkininkauti. Šiuo reikalavimu siekiama, kad valstybinė žemė atitektų tiems, kurie ją naudos tvariai ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Kartu nustatomos ir aiškios ploto ribos. Vieno be aukciono įsigyjamo sklypo plotas negalės viršyti 3 hektarų, o bendras įsigyjamos žemės plotas, kai sklypai ribojasi su jau turima žeme, bus ribojamas iki 21 hektaro vienam pirkėjui. Tokie apribojimai skirti išvengti žemės koncentracijos ir užtikrinti teisingesnį valstybinės žemės paskirstymą tarp ūkininkų.
Šie pakeitimai vertinami kaip bandymas suderinti ūkininkų interesus, valstybės žemės valdymo skaidrumą ir ilgalaikius aplinkosauginius bei regioninės plėtros tikslus.
Poveikio aplinkai vertinimo proceso optimizavimas
Svarbus pokytis – Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) proceso efektyvumo didinimas. Naujovės leidžia Aplinkos apsaugos agentūrai vertinti pateiktus projektų dokumentus lygiagrečiai su kitomis atsakingomis Naujoji tvarka taip pat keičia institucijų tarpusavio derinimo eigą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai nuo šiol galės būti nagrinėjami lygiagrečiai su kitomis atsakingomis institucijomis, tarp jų – Kultūros paveldo departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru bei savivaldybėmis. Toks paralelinis derinimo modelis leidžia atsisakyti iki šiol taikyto nuoseklaus, etapais vykdomo vertinimo proceso.
Dėl šių pakeitimų sprendimų priėmimas tampa gerokai spartesnis – oficialios išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galės būti priimamos maždaug dviem mėnesiais greičiau nei pagal ankstesnę tvarką. Tai ypač reikšminga didesniems infrastruktūros ir investiciniams projektams, kuriems iki šiol ilgi derinimo terminai dažnai tapdavo viena pagrindinių įgyvendinimo kliūčių.
Aplinkos monitoringo reikalavimų griežtinimas
Nuo sausio 1 d. griežtinami reikalavimai laboratorijoms, atliekantiems aplinkos monitoringo matavimus. Visos laboratorijos, kurios atlieka taršos šaltinių emisijų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) tyrimus, bus privalomai akredituotos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17025. Ankstesnė tvarka, leidžianti darbą vykdyti tik turint leidimą, nuo šių metų nebegalios.
Prieigos prie anglies dioksido korekcijos mechanizmo pabaiga
Baigiasi pereinamasis laikotarpis dėl Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo. Dabar importuotojai turės ne tik teikti ataskaitas, bet ir mokėti už įvežamų prekių anglies dioksido išmetimų kiekį, jei importuojamas kiekis bus didesnis nei 50 tonų per metus. Taip pat bus privalomas įgalioto deklaranto statusas importuotojams.
Klimato politikos ir taršos mažinimo tikslai
Naujos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo kvotos įsigalioja kelioms 2026–2030 m. laikotarpio sektorių grupėms, įskaitant transportą, žemės ūkį, mažąją energetiką ir atliekų tvarkymą. Be to, žemės naudojimo, keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriui bus taikomi privalomi CO₂ absorbcijos tikslai, siekiant prisidėti prie šalies įsipareigojimų mažinti emisijas iki 2030 m.
Ribojimai fluorintų dujų naudojimui
Nuo 2026 metų taip pat įsigalioja griežtesni ribojimai fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, vadinamųjų F-dujų, naudojimui. Šie pakeitimai palies tiek energetikos, tiek buitinės technikos ir saugos sprendimų sektorius. Numatyta atsisakyti tam tikrų elektros skirstomųjų įrenginių, kuriuose vis dar naudojamos F-dujos, taip pat bus uždrausta Lietuvos rinkai tiekti buitinius šaldytuvus ir šaldiklius, kurių veikimas pagrįstas šiomis dujomis, išskyrus atvejus, kai to reikalauja specifiniai saugumo standartai. Be to, F-dujų nebus leidžiama naudoti ir dalyje gaisro gesinimo sistemų.
Šie ribojimai yra nuoseklios klimato politikos dalis, siekiant reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir pereiti prie aplinkai draugiškesnių technologijų. Valstybė tokiu būdu skatina rinką greičiau diegti alternatyvius, mažesnį poveikį klimatui turinčius sprendimus ir prisidėti prie ilgalaikių taršos mažinimo tikslų.
Atliekų tvarkymo sistemos aiškumas ir atsakomybės stiprinimas
Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai supaprastina procedūras ir stiprina kolektyvinės atsakomybės principą. Nuo 2026 m.:
- Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gyventojams nemokamai priimamos motociklų ir lengvųjų automobilių padangos bus aiškiai apskaitomos GPAIS sistemoje.
- Oficialūs atliekų tvarkytojai turės veikti kolektyviai, o ne individualiai.
Šios reformos skatina skaidrumą ir efektyvesnį atliekų tvarkymą.
Miškininkystės ir žuvininkystės naujovės
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji miško kirtimų ribojimai, kurių tikslas – skatinti miškų atstatymą ir Nuo 2026 metų įsigaliojantys pakeitimai taip pat stiprina biologinės įvairovės apsaugą miškų ir vidaus vandenų teritorijose. Miškininkystės srityje numatomi papildomi apribojimai plyniesiems kirtimams, siekiant sudaryti geresnes sąlygas miškų atkūrimui ir ekosistemų stabilumui. Tam tikrose zonose plynieji kirtimai bus leidžiami tik tuomet, kai atkurtame miške medžių vidutinis aukštis pasieks nustatytą normą, o miestų ir gyvenviečių pašonėje tokia veikla bus dar labiau ribojama – plynieji kirtimai nebus leidžiami 100 metrų atstumu nuo miestų ribų.
Pokyčiai palies ir žuvininkystės sektorių. Siekiant apsaugoti žuvų išteklius ir išlaikyti natūralią vandens telkinių pusiausvyrą, numatoma mažinti verslinės žvejybos apimtis vidaus vandenyse. Tam tikrose teritorijose bus taikomi griežtesni sugavimų limitai, kurie turėtų padėti atkurti nykstančias populiacijas ir užtikrinti tvaresnį žuvų išteklių naudojimą ateityje.
