Naujienos Aplinka

Nuo sausio 1-osios vėl leidžiama žvejoti lašišines žuvis: gamtos apsauga bei žvejų teisės ir pareigos

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje oficialiai įsigaliojo sprendimas, kuriuo atnaujinama galimybė mėgėjams žvejoti lašišines žuvis tam tikruose vidaus vandenų tinklo ruožuose. Aplinkos ministerijos priminimu, po kelių mėnesių draudimo laikotarpio, migracijos svarbiose upėse ir kitose nurodytose vietose žvejyba vėl vykdoma laikantis tikslių aplinkosauginių reikalavimų ir taisyklių, siekiant suderinti žvejų interesus su natūralios gamtos apsauga.

Gamtosaugos reikalavimai ir žvejybos tvarka

Aplinkos ministerijos pranešime akcentuojama, kad nors žvejyba leidžiama, ji turi būti vykdoma atsakingai ir tvariai. Lašišinių žuvų rūšys, tokios kaip lašiša ir šlakis, yra svarbios ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei, todėl jų žvejyba ribojama tam, kad būtų užtikrinta populiacijų atsparumas bei sėkmingas nerštas.

Pagal galiojančias taisykles:

  • Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. žvejams išduodamos žvejo mėgėjo kortelės už 15 eurų, suteikiančios teisę paimti vieną lašišą arba vieną šlakį per žvejybos seansą, jei žuvys yra ne mažesnės nei 65 cm.
  • Žvejai, kurie negaudo arba nedelsiant paleidžia lašišas ir šlakius atgal į vandenį, gali mėgautis žvejyba lašišinėse upėse iki rugsėjo 15 d. turėdami standartinį žvejo mėgėjo bilietą.
  • Iki balandžio 30 dienos draudžiama naudoti žuvelę kaip masalą visuose vandens telkiniuose išskyrus Kuršių marias.
  • Papildomi apribojimai galioja ir kitų žuvų žvejybai – pavyzdžiui, iki sausio 31 d. draudžiama gaudyti vėgėles, o žvejyba tamsiuoju paros metu tam tikrose Nemuno ir Nevėžio upių atkarpose išlieka ribojama.

Aplinkosaugos ir bendruomenės balansas

Žvejų bendruomenė paprastai vertina žinią apie atnaujintą galimybę žvejoti lašišines žuvis pozityviai, tačiau kartu išreiškia rūpestį biologinių išteklių tvarumu ir jų apsauga. Lašišų ir šlakių migracija yra kompleksiška ekologinė fazė, todėl reglamentavimas dėl jų žvejybos atspindi ne tik žvejų interesus, bet ir būtinybę apsaugoti šias migracines rūšis, kurios turi ypatingą reikšmę Lietuvos upių ekosistemoms.

Tvarios gamtos apsaugos kontekste žvejybos taisyklės yra svarbi priemonė, leidžianti subalansuoti mėgėjų teisę žvejoti su ilgalaike žuvų išteklių apsauga. Ekologiniu požiūriu, žvejyba, kuri vykdoma pagal nustatytas taisykles ir leidimus, ne tik suteikia galimybę mėgautis gamtos teikiamais ištekliais, bet ir skatina atsakingą požiūrį į biologinės įvairovės išsaugojimą.

Sausio 1 dieną įsigaliojęs leidimas žvejoti lašišines žuvis yra žingsnis, kuris derina gamtos apsaugą su visuomenės teisėmis ir laisvalaikio poreikiais. Atsakinga žvejyba, laikantis nustatytų reikalavimų ir žuvų gerovės principų, yra svarbus žingsnis link nuosaikesnio gamtos išteklių naudojimo. Tai reiškia, kad žvejai, gamtosaugininkai ir institucijos turi toliau bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas tvarus žuvų populiacijų išsaugojimas ateities kartoms.

Šaltinis: Lietuvos Aplinkos Ministerija

Jums gali patikti

Kova su klimato kaita 5 Veiksmai, Kurie Gali Pakeisti Ateitį
Aplinka

Klimato kaita: 5 veiksmai, kurie gali pakeisti ateitį

Kova su klimato kaita yra vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių, kuris reikalauja kiekvieno iš mūsų dėmesio ir veiksmų.
Atliekų perdirbimas
Aplinka

7 būdai, kaip atliekų perdirbimas gali prisidėti prie tvarios ateities

Atliekų perdirbimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių kovoti su klimato kaita ir išsaugoti planetos išteklius.