Žiema – kritinis išbandymų metas. Paspaudus šaltukui ir sniegui užklojus natūralius maisto šaltinius, sugrįžus tikrai žiemai miškuose prasidėjo baltasis badas, todėl gyventojai vis dažniau pastebi prie sodybų, kelių ar net miestų centruose atklystančius miško gyventojus. Nors žmogiškasis instinktas ragina gelbėti sušalusį ar nejudrų gyvūną, aplinkosaugininkai įspėja: neapgalvota pagalba gali tapti mirties nuosprendžiu tiek gyvūnui, tiek sukelti pavojų pačiam gelbėtojui.
Remiantis Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) rekomendacijomis, analizuojame, kaip atskirti natūralų gyvūnų elgesį nuo pagalbos šauksmo ir kokios klaidos daromos dažniausiai.
Natūrali atranka ar nelaimė?
Pirmiausia specialistai ragina suprasti, kad Lietuvos laukinė gamta žmogaus akivaizdoje vadovaujasi griežtais išgyvenimo dėsniais. Šaltuoju sezonu gyvūnai taupo energiją, todėl gali atrodyti lėtesni, mažiau baikštūs. Stirnos, lapės ar kiškiai, ieškodami lengvesnio grobio ar žmonių paliktų atliekų, vis drąsiau artinasi prie gyvenamųjų vietovių. Tai, kad matote gyvūną vidury dienos netoli namų, nebūtinai reiškia, kad jam reikalinga skubi veterinarinė pagalba.
Aplinkosaugininkai pabrėžia: sveiko, bet tiesiog alkano ar išsekusio gyvūno paimti iš gamtos negalima. Toks veiksmas traktuojamas kaip žala gamtai. Geriausia pagalba tokiais atvejais – netrikdyti gyvūno ramybės, nebaidyti jo ir leisti jam pačiam pasišalinti.
Raudona vėliava: ligos ir neadekvatus elgesys
Vienas svarbiausių aspektų, kurį akcentuoja atsakingos institucijos – biologinis saugumas. Jei pastebėjote gyvūną, kurio elgesys atrodo visiškai neadekvatus (pvz., jis svirduliuoja, sukasi ratu, visiškai nebijo žmogaus, teka seilės) – jokiu būdu nesiartinkite.
„Lietuvoje vis dar fiksuojami paukščių gripo atvejai, o laukiniai žinduoliai gali nešioti pasiutligę ar kitas žmonėms pavojingas ligas. Bandymas pagauti ar paglostyti sergantį gyvūną kelia tiesioginę grėsmę jūsų sveikatai,“ – įspėjama aplinkosaugininkų atmintinėse.
Ypač tai galioja vandens paukščiams. Jei matote leisgyvę gulbę ar antį, nelesinkite jų iš rankų ir nebandykite šildyti. Paukščių gripas yra itin ūmi virusinė liga, kurią platina migruojantys laukiniai vandens paukščiai.
Vandens paukščių „įšalimo“ mitas ir saugumas ant ledo
Kiekvieną žiemą tarnybos gauna šimtus pranešimų apie neva įšalusias gulbes. Tačiau ornitologai ir aplinkosaugininkai ramina: 9 iš 10 atvejų paukščiai tiesiog taupo energiją.
Sveikas paukštis ant ledo gali tupėti kelias valandas nejudėdamas. Jei paukštis, pamatęs artėjantį žmogų, bando stotis, plasnoja ar pasitraukia – jis nėra įšalęs. Gelbėjimo operacijas reikėtų inicijuoti tik tada, kai paukštis akivaizdžiai negali ištraukti sparno ar kojos iš ledo gniaužtų ilgesnį laiką.
Kada ir kam skambinti?
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) yra parengęs aiškų veiksmų algoritmą. Gyventojai raginami pranešti apie laukinį gyvūną tik šiais atvejais:
- Akivaizdūs sužeidimai: matyti lūžusios galūnės, kraujavimas, gyvūnas partrenktas automobilio.
- Aiškūs ligos požymiai: gyvūnas guli, sunkiai kvėpuoja, nereaguoja į aplinką.
- Pavojinga vieta: gyvūnas atsidūrė ten, iš kur pats negali pasišalinti (pvz., įkrito į šulinį, įstrigo tvorose, blaškosi greitkelyje ar tankiai apgyvendintame miesto centre).
Tokiais atvejais būtina skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriai informaciją perduoda budintiems AAD pareigūnams arba gyvūnų globos organizacijoms.
Apibendrinant duomenis, ekologinio sąmoningumo esmė žiemą – netrukdyti. Gamta turi savo reguliavimo mechanizmus, kurie mums kartais gali atrodyti žiaurūs, tačiau net ir miškų plotai bei juose gyvenantys organizmai funkcionuoja pagal natūralius ciklus.
Jei visgi nusprendėte, kad įsikišimas būtinas:
- Nelieskite gyvūno plikomis rankomis.
- Nevežkite jo patys pas veterinarus nepasitarę su specialistais (tai gali būti laikoma neteisėtu laukinių gyvūnų paėmimu).
- Skambinkite 112 ir tiksliai nurodykite vietą bei gyvūno būklę.
Tvarus požiūris į aplinką prasideda ne nuo noro „sužmoginti“ laukinius gyvūnus, o nuo pagarbos jų prigimčiai ir natūraliems procesams.
