2026-ųjų vasaris prasidėjo vienu ryškiausių kainų šuolių energetikos sektoriuje per pastaruosius metus. Stingdantis šaltis, sukaustęs ne tik Lietuvą, bet ir visą Šiaurės Europos regioną, tapo pagrindiniu veiksniu, lėmusiu dramatišką energetinių išteklių brangimą. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) naujausioje savaitinėje apžvalgoje (SEDA) fiksuojami nerimą keliantys skaičiai: elektra brango beveik ketvirtadaliu, biokuras – dešimtadaliu, o dujų rinkas toliau klibina tiek gamtos stichijos už Atlanto, tiek neramumai Artimuosiuose Rytuose.
Šioje analitinėje apžvalgoje detaliai nagrinėjame 2026 m. sausio 26 – vasario 1 d. savaitės duomenis, jų priežastis bei pasekmes vartotojams ir verslui.
Elektros rinkos šokas: kodėl kainos šovė į viršų?
Praėjusią savaitę Lietuvos didmeninėje elektros rinkoje fiksuotas reikšmingas kainų korekcijos momentas. Vidutinė elektros kaina šalyje šoktelėjo net 24 procentais – nuo 156 Eur/MWh iki 192,8 Eur/MWh. Tai yra vienas staigiausių savaitinių pokyčių šį sezoną, kurį nulėmė keleto nepalankių aplinkybių sutapimas.
Pagrindinis veiksnys – ekstremaliai išaugęs vartojimas dėl žemos oro temperatūros, tačiau ne ką mažesnį vaidmenį suvaidino ir pasiūlos trikdžiai kaimyninėse rinkose. LEA analitikai pastebi, kad situaciją komplikavo techninės problemos Šiaurės šalyse.
„Tai lėmė Suomijoje užšalusios vėjo elektrinių mentės bei Estijoje remontuojamos elektrinės“, – teigiama agentūros apžvalgoje.
Suomijos atvejis šią savaitę tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, iliustruojančiu atsinaujinančios energetikos pažeidžiamumą ekstremaliomis oro sąlygomis. Šioje šalyje didmeninė elektros kaina augo net 35 proc. ir pasiekė 180,3 Eur/MWh vidurkį. „Užšalusios mentės“ nėra tik metafora – tai techninė realybė, kai dėl apledėjimo vėjo jėgainės priverstos stoti arba veikti gerokai mažesniu efektyvumu, taip iš rinkos pašalinant pigią generaciją būtent tada, kai jos labiausiai reikia.
Regioninis kainų pjūvis: Lietuva – ne brangiausia, bet „karštojoje“ zonoje
Nors 24 proc. augimas atrodo drastiškai, Lietuva Baltijos šalių kontekste išsilaikė ties viduriu. Estijoje situacija buvo dar įtemptesnė – ten kaina perkopė 200 eurų ribą.
Žemiau pateiktoje lentelėje matyti, kaip praėjusią savaitę (sausio 26 – vasario 1 d.) pasiskirstė kainos regione ir kaip jos kito, lyginant su ankstesne savaite:
| Valstybė / Zona | Kaina (Eur/MWh) | Savaitinis pokytis | Pagrindinė priežastis |
| Estija | 203,4 | +30 % | Remontuojamos elektrinės, didelė paklausa |
| Lietuva | 192,8 | +24 % | Šaltis, sumažėjusi vėjo gamyba |
| Latvija | 192,8 | +24 % | Identiška situacija kaip Lietuvoje |
| Suomija | 180,3 | +35 % | Užšalusios vėjo jėgainių mentės |
| Lenkija | 154,8 | +11 % | Stabilizuojanti anglies generacija |
| Vokietija | 124,7 | +2 % | Mažesnė priklausomybė nuo šiaurės vėjų |
| Švedija (SE4) | 120,9 | +2 % | Stabilus tiekimas |
Ypač neraminanti situacija fiksuojama pačioje vasario pradžioje. Apžvalgoje pabrėžiama, kad vasario 2 d., pirmadienį, „spaudžiant speigui, Lietuvoje didmeninė elektros paros kaina siekia 317 Eur/MWh“. Tai yra kaina, kuri verčia pramonės įmones stabdyti daug energijos reikalaujančius procesus, o buitinius vartotojus su biržos planais – drastiškai taupyti.
Palyginimui, agentūra nurodo istorinius duomenis: pernai aukščiausia paros kaina buvo fiksuota kovo 31 d. (309 Eur/MWh), o absoliutus pastarųjų metų pikas buvo 2024 m. sausio 5 d., kai kaina siekė kosminius 671 Eur/MWh. Nors dabartiniai 317 Eur/MWh nepasiekia 2024-ųjų rekordo, tai vis tiek signalizuoja apie įtemptą sistemos būklę.
Vartojimo šuolis: šiemet deginame trečdaliu daugiau
Vienas labiausiai stebinančių rodiklių naujausioje ataskaitoje – elektros suvartojimo augimo tempas.
„Elektros suvartojimas šiemet – 38,6 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę“, – konstatuoja LEA.
Šis skaičius (339 GWh per savaitę) rodo ne tik tai, kad ši žiema yra šaltesnė, bet ir tai, kad elektrifikacija (šilumos siurbliai, elektromobiliai) didina sistemos jautrumą oro temperatūrai. Kai lauke temperatūra krenta žemiau -20°C, elektros poreikis šildymui auga eksponentiškai.
Generacijos paradoksas: vėjas stojo, gelbėjo šiluminės elektrinės
Augant vartojimui, vietinė gamyba susidūrė su iššūkiais. Bendra gamyba Lietuvoje netgi šiek tiek traukėsi (-0,9 proc.) iki 235,6 GWh. Tai reiškia, kad šalis pasigamino apie 70 proc. reikiamos elektros, o likusią dalį teko importuoti brangiomis kainomis.
Gamybos struktūros pokyčiai puikiai iliustruoja žiemos energetikos realybę:
- Vėjo energetika: Nors išlieka lyderė (119 GWh), jos gamyba krito 18,5 proc. Tai tiesioginė „užšalusių menčių“ ir silpnesnio vėjo ciklono pasekmė.
- Šiluminės elektrinės: Jos veikė kaip stabilizatorius. Gamyba išaugo 30 proc. (iki 78 GWh). Tačiau šiluminė generacija, naudojanti dujas ar biokurą, yra brangesnė, kas tiesiogiai prisidėjo prie bendro kainų lygio kilimo.
- Hidroelektrinės: Fiksuotas 40,8 proc. augimas, tačiau bendras jų indėlis (17,1 GWh) išlieka per mažas, kad atsvertų vėjo trūkumą.
- Saulė: Žiemą jos indėlis simbolinis (6,1 GWh), nors ir augo 16 proc.
Dujų ir biokuro rinkos: geopolitika ir logistika
Ne tik elektra, bet ir šildymui būtini ištekliai brango sinchroniškai. Biokuras, kuris yra pagrindinis kuras Lietuvos centralizuoto šildymo sistemoje, pabrango 11,9 proc. (iki 35,95 Eur/MWh). Tai neišvengiamai atsispindės vasario mėnesio sąskaitose už šildymą.
Dar sudėtingesnė situacija klostosi gamtinių dujų rinkoje. Olandijos TTF prekybos taške kainos kilo 9,4 proc., pasiekdamos 34,1 Eur/MWh vidurkį. LEA analitikai išskiria „tobulą audrą“ dujų tiekimo grandinėje:
- Paklausa: Dėl šalčių Europoje dujų vartojimas išaugo.
- Pasiūla (JAV): „Audringi orai sutrikdė gamtinių dujų gavybą ir eksportą“, – tai lėmė sumažėjusį suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautą iš JAV į Europą.
- Geopolitika: Neramumai Artimuosiuose Rytuose ir neapibrėžtumas dėl Irano veiksmų kelia rizikos premijas rinkoje.
Įdomu pastebėti, kad Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu siekia tik 29,63 proc. (prieš metus buvo 52,55 proc.). Nors šildymo sezonas persirito į antrąją pusę, toks žemas rezervų lygis verčia rinkos dalyvius nervingai reaguoti į bet kokias tiekimo naujienas. Laimei, Klaipėdos SGD terminalas dirba intensyviu režimu – per savaitę rinkai patiekta 574,32 GWh dujų, didžioji dalis jų (beveik 190 GWh) iškeliavo į Latviją saugyklų pildymui ar vartojimui.
Degalų rinka: dyzelino ir benzino žirklės plečiasi
Vairuotojai taip pat pajuto kainų kilimą. Pasaulinėje rinkoje „Brent“ nafta pabrango 5,9 proc. (iki 68,6 USD/bbl) dėl tų pačių geopolitinių įtampų Irane. Tai žaibiškai persikėlė į Lietuvos degalines.
Ypatingą dėmesį verta atkreipti į dyzelino ir benzino kainų skirtumą. Apžvalgoje rašoma:
„Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,154 Eur/l ir tai yra didžiausias kainų skirtumas per tris metus“.
Dyzelinas Lietuvoje brango sparčiau (+2 proc.) nei benzinas (+0,6 proc.). Tai rodo didelę šio kuro paklausą ne tik transporto, bet ir energetikos (rezervinių generatorių) ar šildymo sektoriuose visame regione. Nors Lietuvoje degalai vis dar pigesni nei ES vidurkis (benzinas – 11,4 proc., dyzelinas – 0,8 proc. mažiau), „pigių degalų rojus“ po truputį traukiasi, o atotrūkis nuo kaimyninės Lenkijos (kur dyzelinas net atpigo 0,3 proc.) gali skatinti „kuro turizmą“.
Ateities perspektyvos: ar pavasaris išgelbės pinigines?
Nors skaičiai atrodo gąsdinančiai, LEA ataskaitoje yra ir pozityvių signalų. Pagrindinė viltis dedama į meteorologines prognozes.
„Džiugu tai, kad artimoje ateityje prognozuojami šiltesni orai sumažins gamtinių dujų vartojimą, leis atsigauti SGD srautams ir taip galimai teigiamai paveikti gamtinių dujų kainas“, – prognozuoja ekspertai.
Ateities sandoriai (angl. futures) rodo, kad rinka tiki kainų stabilizacija. Prognozuojama, kad dujų kainos artimiausiu metu gali mažėti 2–3 Eur/MWh. Elektros rinkoje Vokietijos ateities sandoriai taip pat rodo kainų grįžimą į 73–125 Eur/MWh koridorių, kas yra gerokai mažiau nei dabartiniai pikai Baltijos šalyse.
Be to, analitikai atkreipia dėmesį į ilgalaikes tendencijas, pavyzdžiui, Suomijos planus plėtoti jūros vėjo energetiką pasitelkiant duomenų centrus. Nors tai neišspręs problemų šiandien, tai rodo regiono pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti generacijos pajėgumus, kurie ateityje galėtų amortizuoti tokius kainų šuolius, kokius stebime šią savaitę.
2026-ųjų vasario pradžia tapo rimtu „streso testu“ Lietuvos ir viso regiono energetikos sistemai. 38,6 proc. išaugęs vartojimas parodė, kad ekstremalaus šalčio akivaizdoje mūsų priklausomybė nuo importo ir išorinių veiksnių (tokių kaip vėjas Suomijoje ar dujų gavyba JAV) išlieka kritinė. Vartotojams tai signalas, kad nepaisant investicijų į atsinaujinančią energetiką, žiemos pikai vis dar gali skaudžiai kirsti per kišenę, o energetinis saugumas ir kainų stabilumas reikalauja ne tik vietinės gamybos didinimo, bet ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos energetikos agentūros 2026 m. vasario 2 d. „Savaitės energetikos duomenų apžvalga“ (SEDA).
