Kinija per pastarąjį dešimtmetį sukūrė vieną didžiausių pasaulyje žaliojo finansavimo rinkų. Jos mastas jau artėja prie 7 trilijonų JAV dolerių, o žaliosios obligacijos, paskolos ir akcijų finansavimas tampa nebe nišiniu klimato politikos įrankiu, bet svarbia ekonominės sistemos dalimi.
Kai kalbame apie Kiniją ir klimato kaitą, dažniausiai pirmiausia prisimename saulės modulių gamyklas, elektromobilius, baterijas ar milžiniškus vėjo ir saulės parkus. Tačiau už šio fizinio perėjimo slypi ne mažiau svarbi infrastruktūra – pinigai.
Būtent žaliojo finansavimo sistema leidžia kapitalui nukeliauti ten, kur Kinija nori matyti sparčiausią technologinę transformaciją.
Bloomberg sausį skelbė, kad Kinijos negrąžinto žaliojo finansavimo apimtis jau siekė apie 6,8 trilijono JAV dolerių. 2015 m. ši suma buvo maždaug 1 trilijonas dolerių. Kitaip tariant, per dešimtmetį rinka išaugo beveik septynis kartus.
Žaliasis finansavimas Kinijoje – ne vien žaliosios obligacijos
Svarbu suprasti, ką reiškia beveik 7 trilijonų dolerių skaičius. Tai nėra vien žaliosios obligacijos.
Į šį finansavimą įeina įvairios kapitalo formos – žaliosios paskolos, obligacijos ir akcijų finansavimas. Todėl kalbame ne apie vieną finansinį produktą, o apie visą sistemą, kuri padeda nukreipti kapitalą į su energetikos transformacija, taršos mažinimu ir technologijomis susijusias veiklas.
Šios sistemos mastą iliustruoja ir naujesni duomenys. „Climate Bonds Initiative“ skelbia, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį Kinija išleido 46,1 mlrd. JAV dolerių su tvarumu ir žaliąja transformacija susijusių vertybinių popierių per 212 sandorių. Net 96 proc. šios emisijos sudarė žaliosios obligacijos.
Bendra Kinijos sukaupta su tvarumu susijusių ir tarptautinius kriterijus atitinkančių vertybinių popierių apimtis pasiekė apie 729 mlrd. JAV dolerių, todėl Kinija yra tarp didžiausių nacionalinių šio finansavimo šaltinių pasaulyje.
Kodėl Pekinui tai taip svarbu?
Žaliojo finansavimo augimas nėra vien atsakas į klimato krizę.
Kinijai energetikos transformacija kartu yra pramonės politika, technologinės konkurencijos ir energetinio saugumo klausimas.
Šalis yra tapusi viena svarbiausių pasaulio saulės energetikos, baterijų ir elektromobilių gamybos centrų. BloombergNEF prognozuoja, kad 2026 m. pasaulyje bus parduota daugiau kaip 23 mln. keleivinių elektromobilių, o Kinija išliks dominuojančia rinkos dalyve – 2025 m. jai teko apie 63 proc. pasaulinių elektromobilių pardavimų.
Tai reiškia, kad kapitalas, nukreiptas į žaliąsias technologijas, tuo pačiu finansuoja ir Kinijos pramonės pajėgumų augimą.
Čia slypi vienas svarbiausių Kinijos modelio ypatumų: klimato politika ir pramonės politika nėra atskiros istorijos.
Investicijos į švaresnę energetiką tuo pačiu gali reikšti investicijas į gamyklas, tiekimo grandines, eksportą ir naujų technologijų rinkos dalį.
Pasaulis investuoja į švarią energetiką, tačiau Kinijos mastas išsiskiria
Šis procesas vyksta platesniame pasauliniame kontekste.
Tarptautinė energetikos agentūra dar 2024 m. skelbė, kad pasaulinės investicijos į švarią energetiką turėtų pasiekti apie 2 trilijonus JAV dolerių per metus – beveik dvigubai daugiau nei investicijos į iškastinį kurą.
Tačiau investicijos pasiskirsčiusios labai netolygiai. Tuo metu Kinijai teko beveik 680 mlrd. JAV dolerių švarios energetikos investicijų – gerokai daugiau nei daugeliui kitų atskirų rinkų.
Tai svarbi detalė, nes Kinijos žaliojo finansavimo istorija nėra vien istorija apie finansų rinkas. Ji yra platesnio ekonominio modelio dalis, kuriame valstybės politika, bankai, kapitalo rinkos ir pramonės strategija veikia viena kryptimi.
Tačiau „žalias“ dar nereiškia automatiškai be problemų
Milžiniškas finansavimo mastas pats savaime negarantuoja, kad kiekvienas doleris bus panaudotas efektyviausiai.
Kinijos finansų sistema daugelį metų buvo stipriai orientuota į kreditavimą, o šalies ekonomikoje vyksta struktūrinis pokytis. Tradicinė nekilnojamojo turto ir vietos valdžios finansavimo paklausa silpnėja, o naujos ekonomikos sritys, tarp jų aukštųjų technologijų gamyba ir žaliosios technologijos, tampa vis svarbesnės.
Kinijos centrinio banko vadovas Pan Gongsheng rugsėjį teigė, kad lėtesnis, tačiau kokybiškesnis paskolų augimas tampa nauja ekonomikos norma. Jo teigimu, aukštųjų technologijų gamyba ir žaliosios technologijos pirmąjį 2026 m. pusmetį sudarė daugiau kaip 40 proc. ekonomikos augimo, tačiau šioms veikloms reikia kitokio finansavimo – jos labiau remiasi technologijomis, duomenimis ir intelektine nuosavybe nei nekilnojamuoju turtu.
Tai gali reikšti ir platesnį finansų rinkos persitvarkymą: mažėjant tradicinio bankinio kreditavimo reikšmei, vis didesnį vaidmenį įgauna obligacijos ir akcijų finansavimas.
Žaliojo kapitalo lenktynės tik prasideda
2026-ieji rodo, kad žaliojo finansavimo rinka pasaulyje ne tik neišnyko, bet toliau auga.
„Climate Bonds Initiative“ duomenimis, pasaulinė sukaupta su tvarumu susijusių vertybinių popierių rinka 2026 m. pasiekė 7,3 trilijono JAV dolerių. Vien antrąjį metų ketvirtį išleista 210,8 mlrd. dolerių žaliųjų obligacijų – tai rekordinis ketvirtis.
Kinija šioje rinkoje užima išskirtinę vietą.
Jos pranašumas nėra vien kapitalo kiekis. Šalis kartu turi didžiulę vidaus rinką, gamybos pajėgumus ir technologijų tiekimo grandines. Tai leidžia finansinę sistemą susieti su labai konkrečiais fiziniais projektais – nuo saulės elektrinių ir baterijų iki elektromobilių bei elektros tinklų.
Todėl Kinijos žaliojo finansavimo istorija yra įdomi ne tik investuotojams.
Ji parodo, kaip XXI amžiaus ekonomikoje klimato politika tampa vis glaudžiau susijusi su pramonės politika, technologijomis ir geopolitine konkurencija.
Ir čia slypi svarbiausias klausimas ateičiai: nebe tai, ar pasaulis ras pinigų žaliajai transformacijai, o tai, kas sugebės tuos pinigus greičiausiai paversti technologijomis, infrastruktūra ir realiai mažesnėmis emisijomis.
Kinija į šį klausimą kol kas atsako ne pažadais, o kapitalo mastu.
