Aplinkos ministerija pristatė siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama reikšmingai sustiprinti miškų apsaugą, skatinti gamtai artimesnę miškininkystę ir aiškiau atskirti skirtingas miškų funkcijas. Ministerijos teigimu, pakeitimai parengti po ilgo dialogo su visuomene ir ekspertais, atsižvelgiant į viešojo derinimo metu gautas pastabas.
„Šie Miškų įstatymo pakeitimai žymi dar vieną svarbų žingsnį – turėjome ilgą ir atsakingą dialogą su visuomene, įsiklausėme į pateiktus siūlymus, derinome su ekspertais, todėl galime pagrįstai teigti, kad tai ambicingi, aplinkai ir gyventojams draugiški sprendimai“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Vienas pagrindinių siūlomų pokyčių – miškų grupių perskirstymas, kuris turėtų padidinti griežtai saugomų miškų plotus. Ministerija siūlo, kad griežčiausiai saugomų miškų grupė padvigubėtų, į ją įtraukiant daugiau vertingų valstybinių ir privačių teritorijų. Pasak ministerijos, po pakeitimų I ir II miškų grupės apimtų beveik penktadalį visų Lietuvos miškų.
Pagal siūlomą modelį, I grupės rezervatiniai miškai sudarytų apie 2,6 proc. visų miškų, II grupės specialios paskirties miškai – apie 16,2 proc., III grupės apsauginiai miškai – 10,4 proc., o IV grupės ūkiniai miškai – apie 70,8 proc. Ministerija pabrėžia, kad šis paskirstymas yra pirminis ir ateityje gali keistis, plečiant saugomas teritorijas.
Svarbi pakeitimų dalis – plynųjų kirtimų ribojimas. II grupės miškuose būtų draudžiami visi pagrindiniai kirtimai, išskyrus nedidelius atrankinius ir grupinius atvejinius kirtimus. III grupės miškuose būtų draudžiami plynieji kirtimai didesnėmis nei 1,5 hektaro biržėmis, o IVA grupės miškuose maksimalus leidžiamas plynojo kirtimo plotas būtų mažinamas iki 4 hektarų.
Taip pat siūloma nacionaliniuose parkuose drausti plynuosius pagrindinius kirtimus, išskyrus specifines augavietes, o regioniniuose parkuose dar labiau riboti didelių plotų kirtimus. Ministerijos teigimu, šios priemonės atliepia visuomenės lūkesčius mažinti intensyvius kirtimus ir stiprinti rekreacinę bei ekologinę miškų funkciją.
Pakeitimuose numatytos ir kompensacijos privačių miškų savininkams, kai dėl miškų grupės pakeitimo jiems būtų apribota ūkinė veikla. Ministerija siūlo, kad kompensacijos būtų mokamos per trumpesnį laikotarpį – iki penkerių metų, o ne per kelis dešimtmečius, kaip buvo siūlyta ankstesnėse redakcijose. Tai, pasak ministerijos, turėtų užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir greitesnį finansinį atlygį savininkams.
Aplinkos ministerija taip pat pabrėžia, kad įstatymo projektas buvo plačiai derintas su socialiniais partneriais, miškininkų bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis. Viešojo derinimo metu gautos dešimtys pastabų dėl miškų grupių, ūkinės veiklos ribojimų, lankymosi taisyklių ir kompensacijų mechanizmo, į kurias, pasak ministerijos, didžiąja dalimi buvo atsižvelgta.
Ministerijos vertinimu, siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas labiau subalansuoti ekologinius, socialinius ir ekonominius miškų naudojimo interesus bei užtikrins didesnę miškų apsaugą ilguoju laikotarpiu. Toliau projektas bus svarstomas Vyriausybėje ir vėliau – Seime, kur, pasak ministro, tikimasi platesnės politinės ir visuomeninės diskusijos dėl Lietuvos miškų ateities.
Parengta pagal: LRAM pranešimą
