Aplinkos ministerija pristato plataus masto aplinkosaugos teisės aktų pakeitimų paketą, kuriuo siekiama ne tik sustiprinti taršos prevenciją ir gamintojų atsakomybę, bet ir išplėsti visuomenės teises bei sumažinti perteklinę administracinę naštą. Pasak ministerijos, siūlomi pakeitimai yra būtini tam, kad Lietuvos aplinkosaugos sistema atitiktų naujausius Europos Sąjungos reikalavimus ir realiai prisidėtų prie žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos.
Aplinkos ministerijos teigimu, dabartinis reguliavimas per dažnai orientuojasi į pasekmių šalinimą, o ne į prevenciją. „Norime, kad tarša būtų užkardoma dar prieš jai atsirandant, o ne sprendžiama tada, kai žala jau padaryta“, – pabrėžia ministerijos atstovai. Todėl didelis dėmesys skiriamas pramonės taršos prevencijai, integruotai kontrolei ir modernesnių technologijų taikymui gamyboje.
Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių – atsakomybės už aplinkosauginius pažeidimus griežtinimas. Numatyta, kad baudos už taršos leidimų sąlygų pažeidimus nebegalėtų būti mažesnės už pažeidėjo gautą ekonominę naudą, o sunkiais atvejais jos galėtų siekti iki 3 procentų metinės įmonės apyvartos. Ministerija pabrėžia, kad tokios sankcijos turi tapti realiu atgrasymo mechanizmu, o ne tik formalia bausme. „Aplinkos teršimas neturi apsimokėti“, – akcentuojama ministerijos pozicijoje.
Kartu stiprinamos ir visuomenės teisės. Siūloma sudaryti daugiau galimybių gyventojams aktyviau dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkai reikšmingų projektų, taip pat lengvinti sprendimų apskundimo tvarką. Svarbi naujovė – aiškiau įtvirtinta teisė reikalauti žalos atlyginimo, jei aplinkosaugos pažeidimai padarė žalą žmonių sveikatai ar turtui. Pasak Aplinkos ministerijos, tai leis gyventojams jaustis ne stebėtojais, o visaverčiais aplinkosaugos proceso dalyviais.
Didelis dėmesys skiriamas ir vandens apsaugai bei nuotekų tvarkymui. Siūlomi pakeitimai numato nuosekliai plėsti nuotekų surinkimo infrastruktūrą, ypač mažesnėse gyvenvietėse. Ministerijos teigimu, „švarus vanduo yra ne privilegija, o bazinė teisė“, todėl būtina užtikrinti, kad nuotekos būtų tvarkomos centralizuotai ir saugiai, nekenkiant nei gamtai, nei žmonėms.
Svarbi naujovė – gamintojų atsakomybės stiprinimas mikroteršalų srityje. Siūloma, kad vaistų ir kosmetikos gamintojai prisidėtų prie mikroteršalų šalinimo iš nuotekų kaštų. Ministerija pabrėžia, jog tai atitinka principą „teršėjas moka“ ir skatina verslą nuo pat pradžių galvoti apie savo produktų poveikį aplinkai. „Tai žingsnis link sąžiningesnio kaštų pasidalijimo ir tvaresnės gamybos“, – teigiama ministerijos pranešime.
Ne mažiau svarbi reformų dalis – administracinės naštos mažinimas. Nors reikalavimai aplinkosaugai griežtinami, kartu siekiama supaprastinti procedūras verslui ir viešosioms paslaugoms, ypač vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje. Ministerija pažymi, kad aiškesnis ir paprastesnis reguliavimas padės išvengti perteklinės biurokratijos, neatsisakant aplinkosauginių tikslų.
Šiuo metu teisės aktų pakeitimų projektai derinami su institucijomis ir visuomene. Aplinkos ministerija kviečia gyventojus ir organizacijas aktyviai teikti pastabas, pabrėždama, kad „stipri aplinkosauga prasideda nuo dialogo“. Jei siūlomi pakeitimai bus priimti, jie žymės reikšmingą posūkį link griežtesnės taršos prevencijos, didesnės verslo atsakomybės ir stipresnių visuomenės teisių Lietuvoje.
