Atliekos – šis žodis dažnai vartojamas kasdieniame gyvenime, tačiau ne visada suprantama, ką jis reiškia, kokios yra atliekų rūšys, kaip jos turi būti tvarkomos ir koks yra jų poveikis aplinkai bei visuomenei. Šiame vadove „atliekos“ aptariame, ką apima atliekų tvarkymas Lietuvoje, pagrindinius teisės aktus, gyventojų pareigas ir teises, atliekų rūšiavimo bei pristatymo sistemas – ir galiausiai – kaip kiekvienas galime prisidėti prie tvaresnės ateities.
Kas yra atliekos?
Pagal apibrėžimą, atliekos yra naudoti daiktai, medžiagos ar jų likučiai, kuriais norima arba privaloma atsikratyti.
Tai apima buityje susidarančias atliekas, pramonės atliekas, statybines atliekas, pavojingas medžiagas ir dar daugiau. Atliekos – ne vien tik „šiukšlės“, jos gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
Atliekų tvarkymas nėra vien pasirūpinimas „išmetimu“ – tai sisteminis procesas, apimantis prevenciją, surinkimą, rūšiavimą, panaudojimą, perdirbimą bei šalinimą.
Teisinis pagrindas Lietuvoje
Lietuvoje pagrindinis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (ATĮ), kur nustatomi bendrieji atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimai, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų atsakomybės.
Taip pat svarbios yra Atliekų tvarkymo taisyklės („taisyklių“ perdavimas), priimtos dar 1999 m., kurios reglamentuoja konkretų atliekų rūšiavimo, laikymo, transportavimo ir tvarkymo procesą.
Savivaldybių lygmeniu – kiekviena savivaldybė turi užtikrinti, kad būtų sukurta ir veiktų komunalinių atliekų tvarkymo sistema.
Atliekų rūšys – plati klasifikacija
Norint tinkamai tvarkyti atliekas, svarbu suprasti jų įvairovę. Pateikiame pagrindines atliekų rūšis:
- Komunalinės atliekos – tai buityje susidarančios atliekos (pvz., mišrios komunalinės atliekos, pakuotės, maisto atliekos).
- Didelių gabaritų atliekos – tai stambūs daiktai, kurie nepatenka į įprastus konteinerius (pvz., baldai, buitinė technika, padangos).
- Statybinės atliekos – gipsas, plytos, betonas, izoliacinės medžiagos, susidarančios statybos ar remonto metu.
- Pavojingos atliekos – medžiagos, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai arba sveikatai (pvz., dažai, alyvos, baterijos, elektronikos atliekos).
- Biologiškai skaidžios atliekos – pavyzdžiui, maisto atliekos, žaliosios atliekos, kurios tinkamos kompostavimui.
Atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje
Komunalinių atliekų tvarkymas
Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą savivaldybės turi užtikrinti visuotinai, kad gyvenamųjų vietovių gyventojai turėtų prieigą.
Svarbios sudedamosios dalys:
- atliekų surinkimo priemonių (konteinerių) vietos, jų talpa ir aptarnavimo dažnis;
- rūšiavimas: pakuotės, stiklas, plastikas, metalas, maisto atliekos, mišrios atliekos;
- informavimas gyventojų apie paslaugas, konteinerius, paėmimo grafiką;
Didelių gabaritų atliekų surinkimas
Savivaldybės privalo užtikrinti paslaugą didelių gabaritų atliekų surinkimui – tiek apvažiavimo būdu (ne rečiau kaip 2 k. per metus) tiek per didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Daugiau informacijos žr. ir mūsų straipsnius: Stambiagabaritų atliekų aikštelė – kur tinkamai priduoti dideles buities atliekas bei Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – kur ir kaip tinkamai priduoti nereikalingus daiktus.
Statybinių atliekų tvarkymas
Statybinių atliekų tvarkymas reglamentuotas atskirai, atliekų vežėjai privalo būti registruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR).
Savivaldybės turi priimti ir apdoroti tokias atliekas – tai ne tik buitinė informacija, bet ir privalomi teisiniai reikalavimai.
Pavojingų atliekų tvarkymas
Pavojingos atliekos turi būti atskirtos, tinkamai supakuotos, pristatytos į specialius surinkimo punktus. Negalima jų mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Gyventojo atsakomybė: ką turi žinoti kiekvienas?
- Rūšiuokite pagrindines atliekų grupes: popierius, plastikas, stiklas, metalas, maisto atliekos. Tai sudaro tvarių atliekų tvarkymo pagrindą.
- Neverskite mišrių atliekų konteinerio vienareikšmiu sprendimu. Mišrios komunalinės atliekos – tik po to, kai išrūšiuota.
- Didelių gabaritų atliekas pristatykite į tam skirtas aikšteles arba pasinaudokite išvežimo paslauga. Reikia daugiau informacijos? Žr.: Atliekų tvarkymo taisyklės – ką turi žinoti kiekvienas gyventojas
- Pavojingos atliekos turi būti tvarkomos atskirai – tai ne tik atsakomybė, bet ir saugumas.
- Sekite savo savivaldybės informaciją – konteinerių grafikus, aikštelių darbo laiką, didelių gabaritų surinkimo tvarką.
- Mažinkite atliekų kiekį: rinkitės produktus su mažiau pakuočių, naudokite daugkartinius indus, atiduokite tinkamus daiktus donacijai ar perdirbimui.
Rūšiuojimo praktika namuose
Štai paprasta schema, padėsianti efektyviai rūšiuoti atliekas namuose:
- Popierius ir kartonas – laikraščių, pakuočių atliekos (be riebalų ar maisto likučių).
- Plastikas ir metalas – buteliai, dangteliai, skardinės, aliuminio folija (švarūs).
- Stiklas – buteliai, stiklainiai (be dangtelių).
- Maisto atliekos / biologiškai skaidžios – vaisių/ daržovių likučiai, kavos tirščiai, arbatos maišeliai.
- Mišrios komunalinės – tai, kas lieka po rūšiavimo ir nėra perdirbama.
- Pavojingos / didelių gabaritų – priklauso pristatyti specialiose vietose.
Tokiu būdu namuose jau vyksta pirmasis labai svarbus žingsnis – rūšiavimas ten, kur atliekos susidaro.
Ką reiškia „atliekos“ aplinkosaugos kontekste?
Atliekų tvarkymas – tai ne vien išmetimas. Jis susijęs su aplinkosauga, gamtos išteklių tausojimu, klimato kaitos mažinimu. Pavyzdžiui:
- Pagal principą „teršėjas moka“ kiekvienas turėtojas prisideda prie sistemos išlaidų.
- Sąvartynai užima dideles teritorijas, gali teršti dirvožemį, vandenį.
- Perdirbimas reiškia mažesnę naujų žaliavų gamybos apkrovą – mažesnės energijos sąnaudos, mažesnė tarša.
- Teisingas atliekų tvarkymas padeda siekti Europos Sąjungos bei nacionalinius tikslus – pvz., biologiškai skaidaus turinio atliekų kiekio mažinimas.
Todėl tema „atliekos“ yra ne tik techninis šeiminis reikalas, bet ir svarbus visuomeninis bei ekologinis klausimas.
Praktiniai žingsniai gyventojui: ką daryti?
- Susipažinkite su savo savivaldybės konteinerių aikštele, rūšiavimo tvarka, grafiku.
- Turėkite namuose atskiras vietas pagrindiniams atliekų srautams (popierius, plastikas, stiklas, maisto atliekos).
- Peržiūrėkite didelių gabaritų atliekų surinkimo galimybes – ar gyvenate mieste ar kaime. Pasinaudokite informacija: Stambiagabaritų atliekų aikštelė … ir Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė …
- Jeigu atliekų krūva didelė – konsultuokitės su atliekų tvarkytoju, ar nereikia užsisakyti specialios paslaugos.
- Atkreipkite dėmesį į pavojingas atliekas – jos neturi patekti į mišrių atliekų konteinerius.
- Sumažinkite atliekų kiekį: pirkite atsakingai, rinkitės daugkartinius įpakavimus, atiduokite ar perdirbkite tinkamus daiktus.
Iššūkiai ir galimybės
Nors Lietuva turi teisinį reglamentavimą ir infrastruktūrą atliekų tvarkymui, vis dar kyla iššūkių:
- Rūšiavimo mastas – kai kuriuose regionuose rūšiavimas dar nėra optimalus.
- Didelių gabaritų atliekų surinkimo organizavimas kaimo vietovėse – logistinis iššūkis.
- Pavojingų atliekų tinkamas surinkimas ir tvarkymas – reikalauja visuomenės informuotumo.
- Maisto atliekų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas (kompostavimas, atskiras surinkimas) – dar mažai išvystytas.
- Žiedinės ekonomikos principų integravimas – efektyvesnis antrinis žaliavų panaudojimas, mažesnis sąvartynų užpildymas.
Tačiau kartu yra ir daug galimybių:
- Technologijos – modernios atliekų rūšiavimo linijos, automatizacija.
- Viešasis informavimas – švietimas, kampanijos, kurios keičia vartotojų įpročius.
- Inovacijos – atliekų pavertimas energija, biometanu, antrinių žaliavų naudojimas.
- Dalykiniai modeliai – daiktų dalijimosi ekonomika, remontavimas, pernaudojimas.
Atliekos – ne tik žodis, kuris reiškia paliktus ar nereikalingus daiktus. Tai reiškinys, kuris turi reikšmę mūsų aplinkai, ekonomikai, ateities kartoms. Teisingas atliekų tvarkymas – nuo mūsų namų iki regioninių centrų – yra būtinas siekiant švaresnės, tvaresnės aplinkos. Kiekvienas gyventojas, kiekvienas verslas gali prisidėti. Pagrindinis raktas – žinojimas, sąmoningumas ir veiksmas.
