Australija šiemet oficialiai įsipareigojo iki 2035-ųjų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 62–70 % palyginti su 2005 m. lygiu. Tai ambicingas tikslas, atspindintis didesnį prioritetą klimato apsaugai ir švarios energetikos plėtrai.
Tačiau naujausios vyriausybės projekcijos rodo, kad esamų politikų eiga greičiausiai nepasieks šio tikslo — prognozuojama, kad emisijos iki 2035 m. gali sumažėti tik apie 48 %. Tai reiškia, kad Australija gali „mesti iššūkį“ savo strateginiams klimato deklaruotiems tikslams, jeigu nepaspartins pertvarkų.
Toks atotrūkis tarp deklaruotų ambicijų ir realių galimybių kelia nerimą ne tik vietos visuomenei — tai signalas ir visai pasaulinei bendruomenei: viena iš pasaulio išsivysčiusių šalių gali tapti blogu pavyzdžiu, kaip „žodinis“ klimato įsipareigojimas be veiksmų nepadeda.
Dabartinės kliūtys ir kodėl emisijos nekrenta pakankamai greitai
Svarbiausia problema — energijos sektorius ir lėtai besikeičianti struktūra. Nors atsinaujinančios energijos dalis auga, pereinamasis laikotarpis su iškastiniu kuru — anglimi, dujomis — vis dar ilgas.
Kita kliūtis — pramonės, transporto ir žemės ūkio sektorių emisijų mažinimo tempas. Net jeigu elektros energija kils iš atsinaujinančių šaltinių, šie kiti sektoriai gali atidėti realų nacionalinio masto poveikį.
Be to, politinis ir ekonominis spaudimas — verslo interesai, darbo vietų, eksportų išlaikymas — dažnai stabdo ambicingesnius sprendimus. Kai kurios šakos bijo, kad griežtesnė politika taps našta pramonei, todėl siūlomos kompromisinės priemonės, kurios, ekspertų teigimu, nepakanka.
Kodėl dėl Australijos nesėkmių klimato srityje turi susirūpinti ir pasaulis
Pirmiausia — dėl globalios atsakomybės. Australija yra reikšmingas iškastinio kuro eksportuotojas: jei vietos vidaus politika lieka silpna, iškastinis kuras vis tiek bus parduodamas kitoms šalims, o tai reiškia, kad bendras pasaulio CO₂ kiekis praktiškai nesumažės.
Antra — klimato kaitos efektai yra globalūs: jei net šalys su didelėmis galimybėmis atsinaujinančiai energijai atidėlioja pokyčius, bendrai temperatūros augimo kryptis gali tapti nebegrįžtama.
Galiausiai — tokie pavyzdžiai silpnina visuotinį pasitikėjimą klimato politika. Kai didelės ir ekonomiškai turtingos šalys nesugeba įvykdyti savo deklaracijų, tai suteikia argumentų skeptikams kitose valstybėse, lėtina tarptautinį bendradarbiavimą.
Ką Australija turėtų daryti — ir ką tai reiškia mums
Jeigu Australija nori išvengti nesėkmės 2035 m., būtina:
- Gerokai paspartinti atsinaujinančios energijos diegimą — saulės, vėjo, baterijų technologijų plėtrą.
- Griežtai reguliuoti emisijas ne tik elektrai, bet ir pramonei, transportui bei žemės ūkiui.
- Palaikyti politinį stabilumą ir investicijas į „žalią“ ekonomiką — su finansiniais ir reguliaciniais stimulas.
- Skatinti visuomenės sąmoningumą ir palaikymą klimato tikslams.
Tai svarbu ne tik Australijai — tai signalas visam pasauliui, kad net ekonomikos milžinai negali ignoruoti klimato realijų. Lietuvai ir kitoms šalims verta stebėti tokias situacijas, nes jie rodo, ką reiškia — deklaruoti tikslus be nuoseklios ir tvirto vykdymo strategijos.
