COP30 – svarbiausia šių metų klimato konferencija – prasidėjo Brazilijos mieste Beléme, Amazonės širdyje. Šis pasirinkimas simboliškas: viena vertingiausių pasaulio ekosistemų tampa pasaulinės klimato politikos fonu, kai beveik 200 valstybių atstovai susirenka ieškoti sprendimų, kaip sustabdyti planetos atšilimą. Konferencijos temos šiemet ypač įtemptos – kalbama apie pereinamąjį laikotarpį nuo iškastinio kuro prie švaresnės energetikos, vadinamąjį „Transition Road Map“ – pasaulinį perėjimo žemėlapį, kuris turėtų apibrėžti aiškesnį kelią link neutralios ekonomikos.
Bloomberg šaltiniai pabrėžia, kad nors COP susitikimai kasmet pritraukia dėmesį, realus darbas vyksta ne spaudos konferencijose, o derybų kabinetuose. Dabar atėjo metas, kai simboliniai pažadai turi virsti konkrečiais įsipareigojimais. Vienas pagrindinių klausimų – kaip valstybės įgyvendins savo pažadus mažinti emisijas, kai dalis šalių vis dar stipriai priklauso nuo anglies, naftos ar dujų. Diskusijos dėl finansavimo išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims išlieka sudėtingos. Daug dėmesio skiriama tam, kaip turtingesnės valstybės galėtų padėti toms, kurios labiausiai kenčia nuo klimato kaitos, bet mažiausiai prie jos prisidėjo.
Belémo konferencijoje taip pat juntamas geopolitinis fonas. Kai kurie svarbūs lyderiai, ypač iš didžiųjų energijos gamintojų, nedalyvauja arba riboja savo atstovavimą, o tai kelia klausimų dėl vienybės. Visgi daugelis ekspertų tikisi, kad Amazonės džiunglės taps ne tik simboliniu, bet ir realiu lūžio tašku, kai pasaulis sutars dėl konkrečių datų ir įsipareigojimų, kaip mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad COP30 gali tapti kertiniu momentu investicijoms į švarias technologijas. Kalbama apie iki 10 trilijonų dolerių vertės rinką, kuri apima atsinaujinančią energiją, žaliąją infrastruktūrą, elektromobilius ir klimato inovacijas. Tokios investicijos ne tik mažina anglies pėdsaką, bet ir kuria naujas darbo vietas bei ekonomines galimybes. Tai ypač aktualu Europai, kuriai teks konkuruoti su JAV ir Kinija dėl švarios energetikos technologijų gamybos.
Lietuvai COP30 sprendimai taip pat svarbūs. Kaip Europos Sąjungos narė, Lietuva bus įpareigota įgyvendinti bendrus tikslus ir perimti finansavimo mechanizmus, skirtus žaliajai pertvarkai. Tai gali reikšti didesnį dėmesį vietinei atsinaujinančios energijos gamybai, paramai gyventojams ir įmonėms diegiant šilumos siurblius, saulės elektrines ar energijos taupymo sprendimus. Lietuvos verslui tai gali tapti galimybe – tiek aplinkosaugos, tiek technologijų sektoriuose, nes globalūs susitarimai dažnai atveria kelią naujiems ES finansavimo instrumentams.
Nors pasaulis žengia link tvaresnės ateities, skeptikai primena, kad be realių įgyvendinimo priemonių COP konferencijos gali likti tik pažadų aikštelėmis. Tai – tarsi egzaminas tarptautinei bendruomenei: ar ji pajėgi susitarti dėl bendro plano, ar klimato kaita ir toliau bus atidėliojama. Belémo konferencija išsiskiria tuo, kad vyksta vietoje, kur gamtos trapumas matomas kasdien – Amazonėje, kuri sugeria milžinišką dalį pasaulio anglies dioksido, bet kartu nyksta dėl miškų kirtimo, gaisrų ir ekonominio spaudimo.
COP30 išlieka svarbiausiu šių metų aplinkos įvykiu. Tai ne tik politikų derybos, bet ir pasaulinis testas, ar žmonija pasirengusi pereiti nuo žodžių prie veiksmų. Ar šį kartą pavyks susitarti dėl aiškaus „Transition Road Map“ – kelio žemėlapio, kuris parodytų, kaip, kada ir kas atsisakys iškastinio kuro, priklausys nuo politinės valios ir bendro sutarimo. Bet kuriuo atveju šis susitikimas jau dabar įeina į istoriją kaip momentas, kai klimato politika persikelia iš pažadų į realius veiksmus.
Šaltinis: bloomberg.com
