Akmens anglies energijos gamyba Kinijoje ir Indijoje 2025 metais sumažėjo – tai pirmas toks vienu metu įvykęs kritimas daugiau nei per 52 metus, rodo nauja analizė, parengta pasaulinės klimato žiniasklaidos organizacijos „Carbon Brief“. Šis lūžis tiesiogiai siejasi su kova su klimato kaita, kuri pastaraisiais metais tampa ne tik politiniu, bet ir ekonominiu prioritetu didžiausioms pasaulio valstybėms.
Nors abiejose šalyse elektros energijos paklausa toliau augo, šis augimas buvo patenkintas didžiuliu švarios energijos — saulės, vėjo ir kitų ne iškastiniu kuru grįstų šaltinių — prieaugiu, kuris padėjo sumažinti priklausomybę nuo anglies. Tokia kryptis atspindi platesnę tvaraus gyvenimo ir energetinės transformacijos logiką, kai auganti ekonomika nebūtinai reiškia didėjančią taršą.
Švarios energijos rekordai ir kritimas
Remiantis „Carbon Brief“ analize, Kinijoje akmens anglies elektrinių gamyba 2025 m. sumažėjo apie 1,6 proc., o Indijoje – apie 3,0 proc., palyginti su 2024 m. rodikliais. Tai reiškia, kad švari energija išaugo tiek greitai, jog pavyko ne tik patenkinti didėjantį elektros energijos poreikį, bet ir sumažinti anglies galios dalį bendroje gamyboje. Panašios tendencijos jau matomos ir Europoje, kur fiksuojama rekordinė vėjo elektrinių generacija.
Indijoje atsinaujinančios energijos plėtra – ypač saulės ir vėjo elektrinių — buvo rekordinė: per pirmuosius vienuolika mėnesių įdiegtos apie 35 GW saulės, 6 GW vėjo ir 3,5 GW hidroelektrinių pajėgumai. Ši plėtra sudarė 44 proc. visų naujų energijos pajėgumų, lyginant su ankstesniais metais, ir rodo, kad investicijos į švarią energetiką tampa sisteminiu sprendimu, o ne laikina priemone.
Kodėl tai svarbu globaliai
Toks abiejų ekonominių milžinių žingsnis žymi istorinį poslinkį pasaulinėje energetikos sistemoje. Kinija ir Indija per pastarąjį dešimtmetį sudarė didžiąją dalį pasaulinio anglies dioksido emisijų augimo iš elektros sektoriaus, todėl jų sprendimai mažinti anglies naudojimą turi tiesioginį poveikį klimato kaitos tempams ir mastui visame pasaulyje.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad šis kritimas vis dar yra ankstyvajame etape. Planuojamos naujos anglies elektrinių statybos gali padidinti bendrą pajėgumą tiek Kinijoje, tiek Indijoje, todėl išlieka rizika, jog anglies vaidmuo bus palaikomas dėl energetinio saugumo ar geopolitinių priežasčių, panašių į tas, kurios aprašomos iškastiniu kuru paremtų konfliktų kontekste.
Kas laukia toliau
Norint, kad anglies energijos gamyba nuosekliai mažėtų, o ne trumpalaikiai kritimai taptų ilgalaike tendencija, būtina toliau spartinti atsinaujinančios energijos plėtrą, gerinti elektros tinklų lankstumą ir investuoti į energijos saugojimo sprendimus. Tai ne tik techninis, bet ir strateginis pasirinkimas, lemiantis, ar pasaulis sugebės išlaikyti balansą tarp augančios paklausos ir aplinkosauginių įsipareigojimų.
Šis įvykis ženkliai keičia pasaulinį energijos gamybos peizažą – tai ne vien statistika, bet aiškus signalas, kad žalia energija tampa vis rimtesne ir konkurencinga alternatyva iškastiniams šaltiniams, formuojančia naują ekonomikos ir aplinkos santykio etapą.
Akmens anglies energijos gamyba
Akmens anglies energijos gamyba ilgą laiką buvo vienas pagrindinių pasaulio elektros tiekimo ramsčių, tačiau šiandien vis aiškiau matyti jos vaidmens silpnėjimas. Didžiausios pasaulio ekonomikos vis dažniau susiduria su realybe, kad anglimi kūrenamos elektrinės ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir tampa ekonomiškai mažiau konkurencingos sparčiai pingant atsinaujinančiai energetikai. Naujausi duomenys rodo, jog net tokios šalys kaip Kinija ir Indija, dešimtmečius rėmusios savo augimą anglies ištekliais, pradeda mažinti akmens anglies energijos gamybą, o tai signalizuoja platesnį struktūrinį lūžį pasaulinėje energetikos sistemoje.
Akmens anglies energijos gamyba šiandien vis dažniau vertinama ir per socialinio bei politinio teisingumo prizmę. Regionai, kuriuose istoriškai dominavo anglies pramonė, susiduria su būtinybe pertvarkyti vietos ekonomiką, užtikrinti darbo vietų transformaciją ir apsaugoti bendruomenes nuo staigių socialinių sukrėtimų. Dėl to energetikos politika vis dažniau apima ne tik taršos mažinimo tikslus, bet ir vadinamojo teisingo perėjimo principą, kai akmens anglies energijos gamybos mažinimas derinamas su investicijomis į švietimą, naujas technologijas ir regioninę plėtrą, siekiant ilgalaikio ekonominio stabilumo.
Akmens anglies energijos gamyba taip pat vis dažniau aptariama nacionalinės aplinkosaugos politikos dokumentuose ir strategijose, kuriose pabrėžiama būtinybė mažinti taršą ir pereiti prie švaresnių energijos šaltinių. Lietuvoje šie klausimai siejami su klimato kaitos švelninimu, oro kokybės gerinimu ir įsipareigojimais Europos Sąjungai, apie kuriuos nuosekliai informuoja ir Aplinkos ministerija. Ministerijos pozicija rodo, kad akmens anglies energijos gamybos mažinimas nėra vien techninis sprendimas – tai ilgalaikė valstybės kryptis, apimanti aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatą ir atsakingą ekonominę transformaciją.
