Ilgiausias lietuviškas žodis – toks klausimas dažnai užduodamas kalbos entuziastų, moksleivių ar žurnalistų. Lietuvių kalbos sudėtingumas, jos gebėjimas kurti sudurtinius žodžius leidžia gimti itin ilgiems dariniai. Tačiau kyla klausimų: ar šie žodžiai yra realiai vartojami, ar tai tiesiog kalbos žaismas? Kokį žodį laikyti oficialiausiu ilgiausiu lietuvišku žodžiu? Šiame straipsnyje apžvelgsime ilgiausių žodžių istoriją, dabartinius kandidatus, vertinimo kriterijus ir diskusijas tarp kalbininkų, kaip ir kokią reikšmę šie žodžiai turi lietuvių kalbai.
Istorinė perspektyva: ilgiausių žodžių paieškos
Lietuvių kalbos istorijoje ilgi žodžiai visada traukė dėmesį. Vienas iš klasikinių pavyzdžių – nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems, žodis iš 39 raidžių, kuris dešimtmečius buvo laikomas ilgiausiu lietuvišku žodžiu. Jis reiškia „tiems, kurie jau nebeprisikiškiakopūsteliauja“ – tai tarsi žaismingas, literatūrinis darinys.
Tačiau internete ir kalbos mėgėjuose 2018 metais išplito skelbimai apie dar ilgesnį žodį – nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems, kurio ilgis siekia 43 raides. Šis darinys sukurtas technologijų ir interneto kontekste. Straipsnyje Lryte teigiama, kad jis lenkia ilgiausią iki tol laikytą žodį net 4 raidėmis.
Tokie nauji ilgi sudurtiniai žodžiai dažnai gimsta ne kasdieninėje kalboje, o žaidžiant su kalba – internete, forumuose, socialiniuose tinkluose. Jie ne visada gali pretenduoti į tikrojo ilgiausio žodžio statusą, tačiau atskleidžia lietuvių kalbos lankstumą, kūrybiškumą ir gebėjimą plėstis kartu su technologijomis.
Dabartiniai kandidatai ir kalbininkų vertinimai
Šiuo metu pagrindiniai kandidatai į ilgiausio lietuviško žodžio titulą yra:
- nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems (39 raidės)
- nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems (43 raidės)
Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems yra informacinės visuomenės produktas, galbūt net iš pagundos sukalbėti ekstravagantišką žodį. Tai kelia klausimą – ar jį galima laikyti „tikru“ kalbos žodžiu, ar tik žaidimo konstrukcija.
Kalbininkai dažnai atkreipia dėmesį į kelis vertinimo kriterijus:
- Gramatinė sandara – ar žodis jungiantis šaknis, priesagas ir galūnes yra gramatiškai taisyklingas.
- Vartojamumas – ar žodis turi reikšmę, ar jis naudojamas literatūroje, publikuose ar parlamente.
- Stabilumas – ar jis nėra vienkartinis kūrinys, sukurtas kaip rekordo siekis.
Kai kurie kalbininkai skeptiškai žiūri į tokio tipo sudurtinius konstrukcijas, kaip nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems, teigdami, jog tai labiau kalbos žaismas, nei reali vartojama konstrukcija.
Kalbos struktūra lemianti ilgus žodžius
Viena iš priežasčių, kodėl lietuvių kalboje galima kurti labai ilgus žodžius, – sudėtinga morfologija: daugybė priesagų, galūnių, jungiamųjų elementų. Žodžių darybos sistema leidžia sujungti šaknis, priešdėlius, priesagas ir galūnes į vieną darinį, išlaikant atpažįstamumą.
Tai reiškia, kad galima sumažinti atskirų žodžių vartojimą, sujungiant juos į vieną itin ilgam žodžiui. Pavyzdžiui, keli veiksmai, apibūdinimai ar būklės gali būti susijungiami į vieną ilgesnį darinį. Toks procesas patvirtina lietuvių kalbos gamtą kaip itin agglutinuojančią / sudurtinę kalbą.
Tačiau praktikoje daug ilgi žodžiai lieka literatūriniais, retai naudojamais ar net menu paremtais. Jie retai atsiranda kasdienėje kalboje ar dokumentuose, todėl kartais vertinami kaip kalbos paradoksai ar žaidimo elementai.
Pavyzdžiai ir įdomybės
- nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems – 39 raidės; ilgiausias „klasikinis“ žodis, dažnai minimas tarp informacinių faktų.
- nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems – 43 raidės; interneto bendruomenės sukurtas kandidatas naujam rekordui.
- Kartais kultūros puslapiuose minima medicininė sudurtinė sąvoka „fibroezofagogastroduodenoskopijuojamas“ (apie 30–40 raidžių) – ji apima instrumentą stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrinėjimui.
Tokie žodžiai dažnai naudojami kaip mokslo, literatūros, kalbos žaidimų fragmentai, retai kaip realios kasdienės kalbos dalis.
Šio fenomeno reikšmė
Ką reiškia tai, kad mūsų kalboje egzistuoja tokie ilgi žodžiai? Jie verčia susimąstyti apie kalbos kūrybiškumą, jos lankstumą ir galimybes. Be to, jie traukia dėmesį – skatina žmones domėtis kalbos struktūra, morfologija, daryba bei kultūros evoliucija.
Taip pat toks fenomenas gali skatinti kalbos vartojimą internete, kalbos bendruomenių aktyvumą, diskusijas, žaidimus su kalba – taip kalba atrodo gyva ir besikeičianti.
Iššūkiai ir kritika
Ilgi žodžiai, ypač tie, kurie neturi praktinio vartojimo, gali būti kritikuojami kaip pertekliniai arba net dirbtiniai. Kai kalba kuriama tik dėl rekordo, o ne dėl tikros reikšmės, kyla klausimas – kiek tai kalbos pragmatikai tinkamas sprendimas.
Be to, tokie žodžiai gali būti nepatogūs tarti, naudoti tekste ar suprasti kitų. Jie gali likti tik kaip kalbos žaismas. Dėl to kai kurie kalbininkai nesiūlo pripažinti jų oficialiais.
Ilgiausias lietuviškas žodis – tai ne tik rekordas, tai simbolis lietuvių kalbos kūrybiškumo ir morfologinių galimybių. Nors praktiniame gyvenime tokie žodžiai retai vartojami, jie praturtina kalbinį diskursą. Šiuo metu dažnas kandidatas yra nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems, tačiau diskusijos dėl jo statuso tęsiasi.
Kalba turi gyvybę ir judėjimą – net kaip grožio papildų temos kalboje (pvz., biotinas) praverčia įvairūs kalbiniai žaidimai. Daugiau apie biotino svarbą skaitykite straipsniuose Biotinas – gyvybingumo ir grožio šaltinis ir Biotinas plaukams – kodėl jis svarbus jūsų grožiui.
Lieka stebėti, ar kalba kurs naujų rekordų, ar šie žodžiai taps tik įdomiais faktais. Bet kol kas – ilgiausias lietuviškas žodis tebėra kalbos stebuklas, kurį verta pažinti.
Jei jus domina, kaip paprasti pilietiniai veiksmai gali pakeisti šalies aplinką, kviečiu apsilankyti straipsnyje „Tvarkau Lietuvą – pilietinės aplinkosaugos revoliucija Lietuvoje“. Jame rasite realių iniciatyvų ir istorijų, kaip žmonės tvarko aplinką, organizuoja akcijas ir prisideda prie gamtos bei miestų švaros. Tai įkvepiantis pavyzdys, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti pokyčio dalimi ir prisidėti prie tvaresnės Lietuvos kūrimo.
Norite sužinoti, kaip ir kada Lietuvoje galima pamatyti paslaptingą dangaus reiškinį? Apsilankykite straipsnyje „Šiaurės pašvaistė Lietuvoje – retas stebuklas ir kaip ją pamatyti“. Jame rasite išsamų gidą, kada geriausia stebėti šį reiškinį, kokiomis sąlygomis jis pasirodo ir kokią įrangą verta turėti. Šis tekstas atskleidžia ne tik gamtos paslaptis, bet ir moko atpažinti tinkamas aplinkybes, kad nepražiopsotumėte šios įspūdingos regimybės.
Jei jus domina tautinės vertybės ir simboliai, rekomenduojame perskaityti „Lietuvos vėliava – tautos simbolis, išlaikęs laiko išbandymus“. Straipsnyje atskleidžiama vėliavos istorija, jos spalvų prasmė bei kelias nuo senųjų laikų iki šių dienų. Tai pasakojimas apie ištvermę, vienybę ir tautinę tapatybę, išlikusią nepaisant istorinių išbandymų.
O jei traukia Lietuvos gamta ir jos didybė, užsukite į „Didžiausi Lietuvos ežerai – gamtos turtai formuojantys kraštovaizdį“. Čia aprašomi žymiausi šalies ežerai, jų ekologinė svarba ir rekreacinės galimybės. Tai puikus įkvėpimas planuojant keliones po Lietuvą ir ieškant vietų, kur susilieti su ramybe, vandeniu ir gamtos harmonija.
