Pernai Kuršių mariose žvejojusios įmonės sugavo 650 tonų žuvų, t. y. 300 tonų mažiau negu 2024-aisiais. Daugiausiai buvo sugauta karšių – 360 tonų. Sterkų sugauta 22 tonos. Tai beveik 31 tona mažiau nei ankstesniais metais.
Tai lėmė 2023 m. priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios sudarė galimybę skirti išmokas pasitraukimui iš žvejybos verslo. Išmokas gavusi žvejybos įmonė privalo pasitraukti iš žvejybos verslo visuose vandens telkiniuose ir niekada nebepretenduoti gauti žvejybos kvotas. Pasitraukusių įmonių žvejybos kvotos negali būti paskirstytos kitoms žvejybos įmonėms.
2024 m. iš žvejybos verslo pasitraukė 8 Kuršių mariose žvejojusios įmonės ir 4 ežeruose ir upėse žvejojusios įmonės. Pernai iš šio verslo Kuršių mariose pasitraukė dar 7 įmonės, iš žvejybos verslo ežeruose – dar 5 įmonės.
Per dvejus metus joms buvo išmokėta apie 4,5 mln. eurų.
Žvejybos įmonės iš šio verslo galės pasitraukti ir šiemet. Šiam tikslui numatoma skirti apie 0,5 mln. eurų. 2024-2025 metais išmokų gavėjams buvo skiriama visa nustatyta tvarka apskaičiuota išmokos suma, o 2026 metais bus skiriama ne daugiau kaip 80 proc. apskaičiuotos išmokos. Paraišką dėl išmokų gali teikti ūkio subjektas, paraiškos teikimo metu turintis teisę į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, išskyrus tuos, kurie turi teisę į žvejybos kvotą tik polderiuose ar tik specializuotajai stintų žvejybai. Aplinkos projektų valdymo agentūra šių metų II ketvirtį planuoja paskelbti kvietimą teikti paraiškas šioms išmokoms gauti.
Pranešimą parengė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
