Šią savaitę Vilniuje vykusioje konferencijoje „Nuo strategijos iki sprendimų: LIFE IP EnerLIT projekto indėlis į NEKSVP įgyvendinimą“ aptarti energijos efektyvumą didinantys sprendimai. Renginys subūrė sprendimų priėmėjus ir ekspertus bendram dialogui, leido pristatyti pažangą siekiant klimato ir energetikos tikslų ir pasidalinti gerąja patirtimi. APVA koordinuojamas energinį efektyvumą skatinantis projektas įvardintas tarp trijų geriausių LIFE programos integruotų projektų Europoje. Konferencijoje aptartas energijos efektyvumo kriterijų taikymas viešuosiuose pirkimuose ir pristatyta ekologiško vairavimo mokymosi programa.
Projekto europinė ir nacionalinė reikšmė
Konferencijos metu dalyviams buvo pristatytas LIFE IP EnerLIT projekto indėlis įgyvendinant klimato tikslus. „Siekiant, kad klimato tikslai būtų pasiekti laiku, būtinas aiškus institucijų bendradarbiavimas. LIFE integruotasis projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“, kurį koordinuoja APVA, yra geras pavyzdys, kaip sutelkus jėgas galima įgyvendinti klimato politiką ir skatinti tvaresnius sprendimus“, – konferencijos metu pabrėžė APVA direktoriaus pavaduotojas Dainius Kazlauskas.
Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) atstovas Kris Wojcik pabrėžė projekto europinę reikšmę: „LIFE IP EnerLIT yra tarp trijų geriausių integruotų projektų pavyzdžių Europoje, skirtų Nacionalinių energetikos ir klimato planų įgyvendinimui. Tokių plataus masto iniciatyvų, kurios vienytų ministerijas, agentūras ir kitus suinteresuotus partnerius bendram tikslui, nėra daug. Šis projektas išsiskiria ambicija ir gebėjimu realiai įgyvendinti tai, kas buvo numatyta. Džiaugiamės turėdami tokį pavyzdį, kurį galime pristatyti ir kitoms Europos šalims, siekdami įkvėpti, parodyti jus kaip gerosios praktikos pavyzdį“, – kalbėjo CINEA atstovas.
Duomenimis grįsta energetikos politika: sukurtas virtualus Lietuvos energetikos sektoriaus modelis
Renginio metu didelis dėmesys skirtas duomenimis grįstam energetikos politikos formavimui ir pažangių modeliavimo sprendimų svarbai įgyvendinant klimato bei energetikos tikslus. Reaguojant į geopolitinį kontekstą ir ES politikos kryptis, kyla poreikis atnaujinti nacionalinius klimato ir energetikos tikslus – pastaraisiais metais ambicijos ženkliai išaugo.
Augant ambicijoms, didėja ir poreikis naujiems politikos priemonių vertinimo metodams. Šiandien kuriami pažangūs modeliai ir skaičiuoklės, leidžiančios įvertinti konkrečių politikos priemonių poveikį, prognozuoti energijos vartojimą, įvertinti AEI tikslų pasiekimą, apskaičiuoti sutaupytą energijos kiekį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Šie įrankiai leidžia operatyviai reaguoti į naujai patvirtintas politikos priemones, planuoti rezultatus į priekį ir vertinti skirtingus scenarijus, keičiantis energetikos ar politinei aplinkai.
„Svarbu stebėti, kaip veikia įvairios priemonės, todėl šio projekto metu buvo sukurtas naujas, modernesnis ir lankstesnis energetikos sistemos modelis. Įrankis parodo, kokie energijos šaltiniai dabar naudojami, kokie bus ateityje, kaip vystosi skirtingi sektoriai ir kokie gali būti įvairūs ateities scenarijai. Šis modelis leidžia analizuoti tiek energijos poreikį, tiek gamybą ir vertinti, kaip Lietuvai sekasi siekti energetikos ir klimato tikslų“, – teigia Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.
Rado sprendimus, keičiančius vairavimo įpročius
Transportas išlieka vienu reikšmingiausių ŠESD šaltinių, todėl elgsenos pokyčiai laikomi viena efektyviausių ir greičiausiai įgyvendinamų priemonių siekiant realaus rezultato be didelių infrastruktūrinių investicijų. Konferencijoje pristatyti ir energijos efektyvumą didinantys sprendimai transporto sektoriui.
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės vadovas Dmitrij Bial pristatė LIFE IP EnerLIT projekto įgyvendinamą iniciatyvą, skirtą skatinti ekonomišką ir ekologišką vairavimą bei mažinti transporto sektoriaus daromą poveikį aplinkai – sukurta nemokama virtuali ekologiško vairavimo mokymosi platforma. 35 minučių trukmės interaktyvus kursas pateikia aiškius, praktiškai pritaikomus modulius su žinių patikrinimu ir yra pritaikytas įvairių tipų transporto priemonėms. Dalyvavimas programoje – savanoriškas ir vyksta internetu, taip užtikrinant maksimalų prieinamumą visiems vairuotojams.
Ekovairavimo principų taikymas leidžia degalų sąnaudas sumažinti iki 25 proc., o vienas vairuotojas per metus gali sutaupyti vidutiniškai iki 300 eurų. Kartu reikšmingai mažėja ir CO₂ emisijos – vienas automobilis per metus gali jų sumažinti iki 1 tonos.
Platforma, pradėjusi veikti 2025 m. rugpjūtį, jau sulaukė didelio susidomėjimo – per pirmuosius mėnesius kursą baigė daugiau nei 2 400 dalyvių. Artimiausiu metu siekiama pasiekti bent 10 tūkst. vairuotojų ir taip užtikrinti sisteminį vairavimo kultūros pokytį nacionaliniu mastu.
Formuoja atsakingo vartojimo standartą valstybės mastu
Konferencijoje taip pat daug dėmesio skirta energijos vartojimo efektyvumo kriterijų taikymui viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų tarnyba pristatė, kaip nuosekliai stiprinamas reikalavimų taikymas, skatinant perkančiąsias organizacijas rinktis aplinkai draugiškesnius ir energetiškai efektyvesnius sprendimus. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdytojai privalo užtikrinti, kad įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkai ir gamtos ištekliams. Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai taikomi įvairioms prekių grupėms – nuo biuro įrangos ir kompiuterių iki buitinių šaldytuvų, televizorių, apšvietimo priemonių, padangų ar vandens šildytuvų – ir numato, kad jos turi atitikti aukščiausią energinio efektyvumo klasę, prieinamą Lietuvos rinkoje.
Prie šio proceso reikšmingai prisidėjo LIFE IP EnerLIT projektas – jo metu parengtos rekomendacijos 33 prekių grupėms, sustiprintos perkančiųjų organizacijų kompetencijos, teikiamos konsultacijos ir rengiamos metodinės gairės, dalijamasi tarptautine gerąja praktika.
„Viešieji pirkimai ne tik mažina viešojo sektoriaus energijos sąnaudas, bet ir prisideda prie ilgalaikių klimato politikos tikslų įgyvendinimo, skatina rinką tiekti aukštesnės energinės klasės produktus bei formuoja atsakingo vartojimo standartą valstybės mastu“, – pažymi Zita Šalaviejienė, Viešųjų pirkimų tarnybos Darniųjų pirkimų skyriaus vyresnioji patarėja.
Pranešimą parengė: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
