Nuo šių metų rudens Lietuvoje įsigalios nauji Europos Sąjungos reikalavimai, griežtinantys aplinkosauginių teiginių vartojimą. Dar prieš šiuos pokyčius Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad maisto ir buitinės chemijos rinkose plačiai buvo naudojami neaiškūs ir nepagrįsti „žalieji“ teiginiai.
Tyrimo metu buvo analizuojama, kaip gamintojai ir pardavėjai pristato maisto ir buitinės chemijos produktus interneto svetainėse, elektroninėse parduotuvėse ir fizinėse prekybos vietose. Tyrimas parodė, kad aplinkosauginiai teiginiai dažnai buvo naudojami kaip rinkodaros priemonė, tačiau vartotojams ne visada buvo pateikiama pakankamai aiški informacija, leidžianti suprasti, ką tokie teiginiai reiškia ir kuo jie pagrįsti.
Maisto produktai: „natūralu“ skamba patraukliai, bet ne visada aiškiai
Maisto produktų rinkoje dažniausiai buvo naudojami tokie teiginiai kaip „natūralus“, „100 % natūralus“, „iš gamtos“, „ekologiškas“ ar „tvarus“. Tačiau daugeliu atvejų nebuvo aišku, kuo šie teiginiai grindžiami – ar produkto sudėtimi, žaliavų kilme, gamybos būdu, sertifikatais ar kitais kriterijais.
Be tekstinių teiginių, svarbų vaidmenį atliko ir vizualiniai sprendimai – gamtos vaizdai, augalų motyvai, su natūralumu siejami pavadinimai, žalia spalva. Visa tai sudarė įspūdį, kad produktas yra natūralesnis ar sveikesnis, nors vartotojams dažnai trūko informacijos, leidžiančios tai patikrinti.
Buitinė chemija: bendri teiginiai vietoje konkrečių paaiškinimų
Buitinės chemijos produktų aprašymuose aplinkosauginiai teiginiai dažnai buvo bendro pobūdžio. Ant pakuočių ir produktų aprašymuose vartoti teiginiai apie „draugiškumą aplinkai“, „natūralią sudėtį“, „biologišką skaidumą“, „ekologišką formulę“ ar „mažesnį poveikį aplinkai“. Tačiau dažnai nebuvo paaiškinama, ką šie teiginiai reiškia ir kokiais duomenimis jie pagrįsti.
Vizualiniai sprendimai – žalia spalva, gamtos simboliai ar piktogramos – sudarė įspūdį, kad produktas teigiamai veikia aplinką, nors tam nebuvo pateikta pagrįstų duomenų.
Pakuotės: daug teiginių, mažai aiškumo
Tyrimas parodė, kad pakuotės buvo viena iš labiausiai vartotojus klaidinančių sričių. Tiek maisto, tiek buitinės chemijos produktų pakuotės dažnai buvo apibūdinamos kaip „perdirbamos“, „daugkartinės“, „tvarios“ ar „draugiškos aplinkai“. Tačiau vartotojams nebuvo aišku, ką tai reiškia praktiškai – ar kalbama apie pakuotės medžiagą, realias perdirbimo galimybes Lietuvoje, ar tik bendrą deklaraciją.
Daugeliu atvejų nebuvo pateikiama informacija, leidžianti suprasti, ar pakuotė iš tiesų gali būti perdirbta, kokiomis sąlygomis tai įmanoma ir kuo tokie teiginiai pagrįsti.
Kodėl ES ėmėsi veiksmų
Lietuvos vartotojų instituto teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad „žaliųjų“ teiginių srityje trūko aiškumo ir skaidrumo. Būtent tokia rinkos praktika tapo viena iš priežasčių, paskatinusių Europos Sąjungą griežtinti aplinkosauginių teiginių reguliavimą ir reikalauti, kad tokie teiginiai būtų konkretūs, pagrįsti ir patikrinami.
„Vartotojai nori rinktis atsakingiau, tačiau tam jiems reikia aiškios ir suprantamos informacijos. Kai ant pakuočių ar produktų aprašymuose naudojami bendro pobūdžio „žalieji“ teiginiai, bet nepaaiškinama, ką jie reiškia, vartotojams tampa sunku priimti pagrįstą sprendimą“, – sako Dr. Zita Čeponytė, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.
Pasak jos, naujasis ES reguliavimas siunčia aiškią žinutę rinkai – aplinkosauginiai teiginiai negali būti vien rinkodaros priemonė. Jei teigiama, kad produktas ar jo pakuotė yra draugiška aplinkai, vartotojas turi galėti aiškiai suprasti, kuo tai pagrįsta ir kaip tą informaciją patikrinti.
Pranešimą parengė: Lietuvos vartotojų institutas
