Lietuvoje vis dažniau išgirstama nuogąstavimų: kapinės neprižiūrimos – paminklai apšiuvę, tvarkos trūksta, aplinka apleista. Reaguodamos į gyventojų rūpestį, savivaldybės bei kapinių priežiūros tarnybos paaiškina, kas dėl to kaltas ir kokios gali būti pasekmės.
Kaip paaiškėja, pirma atsakomybė tenka artimiesiems ar asmeniui, kuris pagal registrą yra nurodytas kaip kapavietės prižiūrėtojas. Jei jis neapsilanko, neįrengia aptvėrimo ar nesugeba užtikrinti tvarkos – kapavietė gali būti pripažinta kaip „neprižiūrima“. Tokią tvarką reglamentuoja teisės aktai bei savivaldybių kapinių tvarkymo taisyklės.
Pripažinus kapavietę neprižiūrima, savivaldybė ar jai pavaldžios tarnybos turi teisę inicijuoti prižiūrėtojo pakeitimą arba perimti kapo priežiūrą. Taip pat – tokioje kapavietėje gali būti užkirstas kelias laidoti antrą kartą, kol nebus įvykdyti tam tikri terminai ar nebus sutvarkyta aplinka.
Gyventojų nuomone, dažna problema – perdėtas tvarkos sudėtingumas, ne visada aiškūs priimtinumo kriterijai, taip pat – mažėjantis atitrūkimas nuo tradicinės kapaviečių priežiūros: vaikams ar artimiesiems išvykus emigracijon, prižiūrėtojo funkcijos lieka nepadengtos. Kai kartais kapavietė paliekama metų metais be jokios priežiūros, aptvėrimai ar paminklai gali apšiūti, krūmai apžėla, kas sukelia vizualinį ir emocinį diskomfortą tiems, kurie vis tiek lankosi.
Nemažai savivaldybių lygina tokias kapavietes ir rengia viešus sąrašus, informuoja apie tai, kad vyksta stebėsena. Kai kur inicijuojamas kapavietės skaitmeninimas: gyventojas internetu gali sužinoti, kada kapas buvo paskutinį kartą apžiūrėtas, kaip jis atrodo, kas atsakingas už priežiūrą. Šis skaitmeninimas padeda viešinti situaciją ir auginti „atsakomybės kultūrą“.
Svarbu paminėti, kad kaltininkas – ne visuomet tik „kapinių tarnybos“ ar savivaldybės. Nors kapinių priežiūros kt. infrastruktūra gali būti silpna, pagrindinis atsakingas asmuo dažniausiai būna kažkas iš šeimos ar artimųjų, įrašytas dokumentuose. Kai šie užduoties nevykdo – pasekmės gali atsirasti.
Gyventojams, kurie mato neprižiūrimą kapavietę, patariama kreiptis į savivaldybę arba kapinių priežiūros skyrių – užregistruoti pastebėtą būklę, paprašyti, kad prižiūrėtojas būtų įspėtas arba kad būtų inicijuota stebėsena. Taipogi – vertėtų pasidomėti, ar nėra sąraše jų artimųjų kapas priskirtas „neprižiūrimo“ statusui.
Apibendrinant: nors kasmet daug dėmesio skiriama kapinių tvarkai, dažnai problema kyla ne dėl akivaizdžios institucijos neveikimo, o dėl atsakomybės tarp institucijų ir pavienių asmenų neaiškumo. Kai artimieji negali ar nenori rūpintis kapaviete, savivaldybė gali imtis veiksmų – tačiau gyventojų dalyvavimas ir sąmoningumas lieka labai svarbus.
