Parama verslui – tai žodis, kurį 2025 metais vis dažniau lydi epitetai „žalia“, „tvari“ ir „inovatyvi“. Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) stovi ant permainų slenksčio, kurios ne tik perskirsto finansinius srautus, bet ir iš esmės keičia požiūrį į verslo modelį. Europinė „Žaliojo kurso“ strategija, finansuojama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei naujojo 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos, tampa ne tik reikalavimu, bet ir pagrindine galimybe plėtrai. Šiuo metu skiriamos lėšos yra orientuotos į dvi pagrindines kryptis: tvarumą ir skaitmenizaciją, aiškiai nurodant, kad verslo sėkmė ateityje priklausys nuo jo gebėjimo derinti ekonominę naudą su atsakomybe gamtai ir visuomenei.
Tvarumas kaip naujasis verslo DNR
Lietuvos verslo paramos kraštovaizdis kardinaliai keičiasi, o natūralumo ir tvarios plėtros principai yra nebe papildomas pliusas, o būtinybė. 2025 metai išryškina tendenciją, kad didžiausias finansavimas skiriamas tiems projektams, kurie tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir aplinkosaugos tikslų.
Žalioji transformacija ir finansavimas:
Europos Komisija yra įsipareigojusi skirti bent 37 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų klimato politikos tikslams. Tai reiškia milijardus eurų investicijoms, kurios padės įmonėms pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos. Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, jau dabar didelė dalis kuriamo verslo yra orientuota į žaliosios transformacijos principus, skatinančius žiedinę ekonomiką. Tai apima investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius, energijos efektyvumą, tvaresnius gamybos procesus ir ekologiškų produktų kūrimą.
Pavyzdžiui, Lietuvos verslo paramos priemonių portfelyje aktyvios išlieka priemonės, skirtos atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) gamybai. ILTE teikiamos AEI paskolos juridiniams asmenims skirtos saulės, vėjo ar hibridinių elektrinių įrengimui. Tai yra tiesioginė paskata verslui, siekiančiam ne tik sumažinti sąnaudas, bet ir tapti energetiškai nepriklausomu, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šis ryšys su natūralumu – saulės, vėjo energijos naudojimas – tampa esminiu verslo plėtros ramsčiu.
Žemės ūkio sektoriuje taip pat didinami reikalavimai aplinkosaugai. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, 2025–2027 m. bent 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų turės būti skirta aplinkosaugos ir klimato atžvilgiu tvariam ūkininkavimui. Šis faktas įrodo, kad ekologinio ūkininkavimo principai ir biologinės įvairovės išsaugojimas yra prioritetiniai visais lygmenimis.
Parama smulkiajam verslui ir naujų darbo vietų kūrimas
Vienas iš labiausiai prieinamų finansavimo šaltinių pradedantiems ir smulkiesiems verslams – Užimtumo tarnybos (UT) subsidijos. Ši parama verslui skirta bedarbiams, norintiems įkurti savo verslą ir įsteigti darbo vietą sau. Didžiausia galima subsidijos suma vienai darbo vietai siekia iki 31 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, arba apie 32 178 Eur. Tai yra reikšminga finansinė injekcija, leidžianti padengti ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar patalpų remonto (iki 50% subsidijos sumos) išlaidas.
Svarbiausi reikalavimai subsidijoms gauti:
- Registracija Užimtumo tarnyboje: Pareiškėjas turi būti registruotas Užimtumo tarnybos klientas.
- Mokymų sertifikatas: Privaloma pateikti Inovacijų agentūros baigtų „Verslo e. gido“ kursų pažymėjimą.
- Prioritetai: Daugiausiai balų skiriama asmenims, planuojantiems steigti aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas, asmenims iki 29 m. arba virš 50 m. amžiaus, taip pat buvusiems emigrantams, ar asmenims auginantiems vaiką iki 8 metų. Šie prioritetai rodo valstybės siekį skatinti inovatyvumą ir spręsti socialines-demografines problemas.
- Įsipareigojimai: Paramos gavėjas įsteigtą darbo vietą turi išlaikyti 36 mėnesius, o mokamas darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nurodyta paraiškoje ir ne mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga.
Nors šiuo metu vyksta priemonės vertinimas (remiantis ankstesniais kvietimais, kuriais sulaukta virš 5 tūkst. paraiškų ir finansavimas skirtas 1,5 tūkst. projektų), paraiškų priėmimas gali būti atnaujintas, kaip pavyzdys, buvo skelbtas kvietimas 2025 m. sausio 8 d. – vasario 6 d. laikotarpiui. Tai patvirtina, kad parama verslui per Užimtumo tarnybą išlieka viena pagrindinių smulkiojo verslo skatinimo priemonių.
Regioninė plėtra: VVG Parama
Vietos veiklos grupės (VVG) išlieka kritiškai svarbiu srautu finansuojant verslą kaimo vietovėse ir mažuosiuose miesteliuose. Šios priemonės yra esminės natūralumo principo palaikymui, kadangi jos skirtos ne žemės ūkio veiklai, bet skatina alternatyvias pajamas regionuose – amatininkystę, vietos turizmą, socialinį verslą.
VVG kvietimai, dažnai skelbiami rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, suteikia galimybę gauti finansavimą, kuris gali siekti nuo 5 000 iki 100 000 Eur, o paramos intensyvumas svyruoja nuo 50 iki 70 proc. Ši parama verslui leidžia plėtoti mažas dirbtuves, paslaugų verslus, kurie yra labiau integruoti į vietos bendruomenes ir prisideda prie regionų ekonominio atsparumo.
Naujosios ES kryptys: Skaitmenizacija ir Inovacijos
2025 metais ES finansavimo galimybės smulkiajam verslui yra neatsiejamos nuo technologinės pažangos. Skaitmenizavimas ir inovacijų vystymas yra viena iš pagrindinių ES strateginių krypčių.
Inovacijų agentūra ir eksportas:
Inovacijų agentūra siūlo priemones, skirtas aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui. Pavyzdžiui, planuojami kvietimai pagal priemonę „Skatinti įmones skaitmenizuotis“, o viena iš veiklos sričių – skatinti MVĮ vystyti Dirbtinio Intelekto (DI) sprendimus. Tam numatytas 10 mln. Eur biudžetas.
Taip pat didelis dėmesys skiriamas eksporto skatinimui. Parama verslui teikiama aukštos pridėtinės vertės produktų sertifikavimui ir pristatymui užsienio rinkose, kompensuojant iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kurių dydis gali siekti iki 150 000 Eur. Tai rodo valstybės siekį stiprinti Lietuvos įmonių konkurencingumą globalioje rinkoje.
Aplinkai palankios investicijos:
Plataus masto finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ (bendra vertė 1100 mln. Eur) orientuota į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą ir gynybos pramonę. Šis faktas dar kartą patvirtina, kad investicijos į aplinkai palankias technologijas yra vienas didžiausių finansinių prioritetų 2025-aisiais ir vėliau.
Tvarumo ir natūralumo siekis glaudžiai susijęs su energetika, pavyzdžiui, su saulės elektrinių įrengimu. Verslui, siekiančiam mažinti savo ekologinį pėdsaką ir sąnaudas, aktuali informacija apie saulės energetikos sprendimus.Be to, savivaldybės taip pat skatina SVV, pavyzdžiui, teikdamos paramą jaunų asmenų įdarbinimui ar kompensuodamos veiklos kokybės gerinimo įrangos įsigijimo išlaidas.
Iššūkiai ir rekomendacijos
Nors parama verslui yra dosni, kelias iki finansavimo nėra lengvas. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad nors paraiškų skaičius nuolat auga, atmetamų paraiškų dalis išlieka beveik nepakitusi. Dažniausiai tai įvyksta dėl netinkamo projekto paruošimo, nepakankamo verslo plano pagrindimo ar neatitikimo kvietimo sąlygoms.
Pagrindinės rekomendacijos verslui 2025 m.:
- Strateginis planavimas: Verslo idėja privalo būti susieta su ES strateginėmis kryptimis – žalumu, skaitmenizacija, tvarumu. Be šių elementų, tikimybė gauti paramą žymiai sumažėja.
- Konsultacijos: Nepasitikite vien savarankišku paraiškos pildymu. Konsultacijos su regiono verslo paramos centrais ar specializuotomis įmonėmis gali padėti optimizuoti projekto idėją ir išvengti klaidų.
- Nuosavas indėlis: Dažnai nuosavas finansinis indėlis į projektą žymiai padidina galimybę gauti finansavimą. Tai parodo verslo subjekto rimtumą ir įsipareigojimą.
- Atsakingas įgyvendinimas: Gauta parama verslui reikalauja griežto atsiskaitymo už lėšas. Būtina užtikrinti, kad pirkiniai būtų tiesiogiai susiję su veiklos funkcijomis, o įgytas turtas apdraustas.
Apibendrinant, 2025 metai – tai metas, kai parama verslui Lietuvoje pasiekė brandos lygį, kur finansinė pagalba yra ne tik ekonominė, bet ir ideologinė investicija. Valstybė ir ES remia tuos, kurie mato savo ateitį tvariame ir inovatyviame kelyje, įsipareigojant aplinkosaugai. Norint pasinaudoti šia parama verslui, privalu ne tik turėti gerą idėją, bet ir atitikti naujosios Europos ekonomikos – žaliosios ir skaitmeninės – reikalavimus. Sėkmingi verslai bus tie, kurie gebės transformuotis ir atrasti pusiausvyrą tarp pelno ir planetos gerovės.
Kitos Finansavimo Galimybės ir Svarbios Nuorodos
Be didžiausių paramos srautų, Lietuvoje veikia ir kiti mechanizmai, palengvinantys verslo pradžią ir plėtrą. Pavyzdžiui, garantijos atlyginimo ir palūkanų kompensacija žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriui, Baltijos kapitalo rinkos akceleravimo fondas ir Savivaldybių iniciatyvos, tokios kaip Alytaus miesto savivaldybės parama jaunimo įdarbinimui. Ši diversifikuota parama verslui sukuria palankią aplinką smulkiojo ir vidutinio verslo augimui visoje šalyje.
Daugiau informacijos apie valstybės teikiamą pagalbą verslui, galima rasti oficialiose institucijų svetainėse, pavyzdžiui, Inovacijų agentūros svetainėje.
Parama verslui ir informacijos apie tai, kaip įgyvendinti žaliąją transformaciją savo versle yra gausu. Svarbu nuolat sekti kvietimus ir laiku pasinaudoti siūlomomis galimybėmis.
