Nauja analizė, paskelbta 2026 m. sausio 21 d., atskleidė, kad tik 32 iškastinio kuro gamintojos buvo atsakingos už pusę visų pasaulio anglies dioksido (CO₂) emisijų 2024 metais, nors prieš metus tokį rekordą pasiekė 36 įmonės. Tyrimas, pagrįstas „Carbon Majors“ duomenų baze, dar kartą pabrėžia neproporcingą mažos grupės energijos korporacijų įtaką globaliam klimato atšilimui.
Analizėje identifikuota, kad daugumą šių emisijas generuojančių bendrovių sudaro valstybinės įmonės. Tarp 20 didžiausių teršėjų 17 yra valstybės kontroliuojamos bendrovės iš tokių šalių kaip Saudo Arabija, Rusija, Kinija, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Indija — valstybės, kurios priešinosi iškastinio kuro naudojimo nutraukimo siūlymui COP30 klimato viršūnių susitikime.
Saudo Arabijos valstybinė naftos kompanija Saudi Aramco tapo didžiausiu valstybės valdomu teršėju, išmetusi žymiai daugiau CO₂ nei daugelis valstybių. Jei Aramco būtų prilyginta valstybei pagal emisijas, ji būtų penkta didžiausia CO₂ teršėja planetoje, tik šiek tiek nusileisdama Rusijai. Tuo tarpu didžiausia investuotojų kontroliuojama bendrovė ExxonMobil buvo atsakinga už 610 mln. tonų CO₂ emisijų — tai būtų naujai devinta didžiausia emisijas generuojanti „šalis“ už Pietų Korėjos ribų.
Kritikai teigia, kad tokia koncentracija emisijų yra ne tik statistinis reiškinys, bet ir aktyvus kliuvinys klimato kaitos prevencijai. Dalis ekspertų ragina traktuoti didžiausias iškastinio kuro kompanijas ne tik kaip pramonės žaidėjus, bet kaip struktūrinius blokuojančius veiksnius pasaulio klimato tikslams — įskaitant Paryžiaus susitarimo tikslą riboti globalinį atšilimą iki 1,5°C. Kritikai teigia, kad tokios bendrovės dažnai rėmė politinius sprendimus, kurie vėluoja klimato kaitos suvaržymus arba mažina ambicijas pereinant prie švaresnės energijos gamybos.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikes pasekmes: bendra globalinių emisijų tendencija lieka auganti, nepaisant laikino sumažėjimo COVID-19 pandemijos metu. Norint pasiekti Paryžiaus susitarimo siekius, visos pasaulinės emisijos turėtų mažėti mažiausiai 45 proc. iki 2030 metų, tačiau dabartinės prognozės rodo, kad šis tikslas greičiausiai nebus pasiektas. Tačiau net ir ribotai mažinant atšilimą, ekspertai pabrėžia, kad kiekvienas papildomas laipsnis turi reikšmingą poveikį klimato ekstremaliems reiškiniams ir jų socialiniams bei ekonominiams padariniams.
Tyrimas taip pat sustiprina augančius teisinius bei politinius debatus dėl atsakomybės už klimato žalą priskyrimo. Analizės duomenys jau naudojami teisminėse bylose ir politiniuose siūlymuose, kuriuose siekiama, kad didžiausios išmetėjos prisidėtų prie žalai kompensuoti skirtų fondų ar projektų, skirtų prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, finansavimo.
Šis tyrimas pabrėžia, kad nors pasaulinės emisijos yra kompleksiškas iššūkis, nedidelė skaičiaus bendrovių grupė turi disproporcingą poveikį globaliems klimato pokyčiams, o jų sprendimai ir strategijos formuoja daug platesnius energetikos ir aplinkosaugos procesus visame pasaulyje.
Šaltinis: Guardian
