Šiais metais pasaulis sulaukė tragiško rekordo – emisijos iš iškastinio kuro dar kartą išaugo, o likęs anglies dvideginio (CO₂) biudžetas, leidžiantis realistiškai siekti +1,5 °C atšilimo ribos, dabar yra praktiškai išnauduotas.
Emisijos vėl kilo
Tarptautinės mokslininkų komandos, rengusios kasmetinę Global Carbon Budget 2025 ataskaitą, prognozuoja, kad 2025-iaisiais emisijos iš iškastinio kuro padidės apie 1,1 %, pasieks ~38,1 mld tonų CO₂. Visos didžiosios kuro kategorijos – anglis, nafta, dujos – prisideda prie augimo.
Biudžetas – praktiškai išeikvotas
„Likęs biudžetas“ – kiek CO₂ dar galima išmesti, kad būtų didelė tikimybė palaikyti +1,5 °C atšilimo ribą – dabar yra labai mažas. Ataskaitoje minima, kad esant dabartiniam emisijų lygiui, šis biudžetas bus išnaudotas per maždaug ketverius metus.
Kodėl augimas tęsiasi?
Nors daugybėje šalių vyksta perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, auganti pasaulinė energijos paklausa, pramonės atsigavimas po COVID-19 bei augantis transporto ir aviacijos sektorius stabdo emisijų mažėjimą. Be to, klimato kaita bei antropogeninės veiklos poveikiai silpnina natūralius anglies „šaldytuvus“ – miškus, žemę, vandenynus.
Lietuvai šis signalas turi konkrečią reikšmę
Pirma, būdami ES nariais, mes esame įtraukti į Bendrijos klimato politiką – ribojimus, emisijų prekybos sistemas, paramą žaliesiems projektams. Tokia tarptautinė ataskaita reiškia, kad politikų ir verslo akys Lietuvoje turi dar sparčiau krypti į žemų emisijų ekonomiką.
Antra, „biudžeto išnaudojimas“ reiškia, kad vėlesnės emisijų mažinimo priemonės bus brangesnės – tiek finansine, tiek technologine prasme. Tai gali lemti didesnę našta verslui, didesnę kainą vartotojams.
Trečia, mažos valstybės kaip Lietuva turi proporcionaliai didesnę galimybę greitai prisitaikyti. Mes galime būti pavyzdys – tiek atsinaujinančios energetikos plėtra, tiek efektyvesnis energijos vartojimas, tiek transporto sistemos pertvarka.
Ką reikėtų daryti dabar?
- Skubus atsinaujinančios energetikos plėtojimas. Vėjo, saulės energetika, biomasė.
- Energetinis efektyvumas – tiek visuomeniniams pastatams, tiek privačiam sektoriui ir namų ūkiams.
- Transporto emisijų mažinimas – katalizatoriai: elektromobiliai, viešasis transportas, aktyvus judėjimas.
- Miškų ir dirvožemio ūkio politika – natūraliems anglies krūviams palaikyti ir stiprinti.
- Švietimas ir visuomenės įsitraukimas – kiekvieno indėlis svarbus, ne tik „didžiųjų institucijų“.
Ar viskas prarasta?
Ne – nors šioje prisistatymo fazėje padėtis labai rimta, vis dar galima veikti taip, kad kuo mažiau viršytume +1,5 °C ar bent jau žymiai sumažintume atšilimą ir jo pasekmes. Be to, net jei viršytume 1,5 °C, skubios ir reikšmingos priemonės leis suvaldyti rizikas ir sumažinti žalą.
Ši žinia – signalas. Ir Lietuva turėtų garsiai išgirsti: veikti dabar.
Jeigu norite, galiu pasiruošti išsamų lietuvišką reportažą – su konkrečiais skaičiais Lietuvoje, sektoriais, kurie gali būti spartinami, ir rekomendacijomis verslui bei savivaldybėms.
Šaltinis: euronews
