Pirmasis pasaulinis karas – tai epochinis konfliktas, paskatinęs politinius perversmus, technologijų evoliuciją ir naują karo sampratą visame pasaulyje. Pavadinime ir pačioje straipsnio pradžioje naudojamas raktažodis “pirmasis pasaulinis karas” turi akcentuoti jo svarbą ir dažnai kartotis tekste — šis straipsnis siekia tai padaryti. Peržvelgsime konflikto priežastis, eigą, technologijas, padarinius ir pamokas, kurias galime ištraukti šiandien.
Priežastys ir rūšiavimasis prieš karą
Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 metais, tačiau koreniški veiksniai formavosi kelis dešimtmečius (vėliau vadinamąja „šaltojo karo laikmečio įtampa“ analogija). Struktūriškai galima išskirti kelias pagrindines priežastis:
- Aljansų sistema ir tarpvalstybinės įsipareigojimų grandinės
Europoje sudaryti kariniai aljansai — didžiųjų galių blokai — reiškė, kad vietinis konfliktas galėjo išsivystyti į platesnį karą. Pavyzdžiui, Serbijos ir Austrijos konflikto atvejis aktyvavo Rusiją, Vokietiją, Prancūziją ir galiausiai Didžiąją Britaniją. - Nacionalizmas ir teritorinės ambicijos
Ypač Balkanų regione nacionalistinės jėgos siekė išlaisvinti tautas iš imperijų priespaudos. Austrijos–Vengrijos imperija ir Osmanų imperija jautė tokį spaudimą. - Sinoniminis karinis parengimas ir ginklavimosi lenktynės
Didžiosios Europos valstybės investavo milžiniškus išteklius į karinę technologiją, laivynus, kariuomenes. Vokietijos laivyno ekspansija sukėlė įtampą su Britanija, kuri ilgai laikė jūrų galybę prioritetu. - Politikos klaidos ir diplomatinių krizų valdymo nebuvimas
Mirties įvykis 1914 m. birželio 28 d. — Austrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando nužudymas Sarajeve — tapo lūžio tašku. Iš įtampos Balkanuose diplomatinės reakcijos sekė netinkamai, kas paskatino grandininį karo paskelbimą.
Eiga: nuo lokalaus konflikto iki globalinio karo
Karai frontai ir taktinė lankstis
Kai karas prasidėjo, greita frontų mobilizacija netapo lemiama – vietoj to dauguma kovų nusistovėjo į priešų fronto linijas, ypač Vakarų fronte (Prancūzija / Belgija). Tarp 1914 ir 1918 m. fronto linijos retai išslysdavo – karo eiga tapo prievartos stalemate, su šimtų kilometrų tranšėijų sistema.
Karinė technologija pradėjo vaidinti esminį vaidmenį. Išmetimo patrankos, tankai, cheminės medžiagos, šaudmenys, aviacijos pritaikymas — tai tapo naujos taktikos dalimi. Karo mokslui buvo būtina pereiti nuo tradicinės infanterijos dominavimo į integruotą mūšių modelį su daugeliu sričių — žemė, oras, jūra.
Vokietijos strategija, vadinama Schlieffen planu, siekė sparčiai įveikti Prancūziją per Belgiją, o vėliau nukreipti jėgas į Rytus prieš Rusiją. Tačiau šis planas susidūrė su logistikos, atsparumo, laiko bei aljansų reakcijų problemomis.
Įsitraukimas kitų valstybių
Karas plito už Europos ribų. Osmanų imperija įsitraukė į konfliktą, ypač Viduriniuose Rytuose, Mesoopotamijoje, Palestinoje. Afrikos ir Azijos kolonijiniai mūšiai taip pat vyko dėl imperinių interesų.
Jungtinės Valstijos stojo į Vakarų bloką 1917 m., motyvuodamos agresyvia Vokietijos povandeninių laivų strategijomis ir Žaliosios telegramos („Zimmermann Telegram“) atskleidimu – Vokietija siūlė Meksikai susivienyti prieš JAV mainais į teritorijas.
Žmonių ir infrastruktūros nuostoliai
Pirmasis pasaulinis karas pelnė reputaciją vienu iš mirtiniausių konfliktų istorijoje. Jų mastas suvokiamas įvairiai:
- Bendros mirčių ir sužalojimų sumos siekia 15–22 milijonų žmonių, įskaitant civilius ir kariuomenės narius.
- Apie 9–11 milijonų karių žuvo, o 6–13 milijonų civilių patyrė mirtį dėl karo sukeliamų ligų, bado, represijų.
- Impetuose griuvo ištisos imperijos: Rusijos Romanovai, Vokietijos Hohenzollernai, Austrijos–Vengrijos Habsburgai, Osmanų sultonatas.
- Pramonė ir infrastruktūra buvo sunaikinta arba smarkiai pažeista – ypač Prancūzijos, Belgijos, rytų Europos regionų.
Šie nuostoliai sukėlė socialinį sukrėtimą, skurdą, pabėgėlių bangas ir politines pertvarkas.
Technologijų poveikis ir karinės naujovės
Vienas iš ryškiausių aspektų, kuriame pirmasis pasaulinis karas pakeitė istoriją – technologijų sąveika su karo praktika:
- Tranšėjų karas tapo simboliu stagnacijos: abi pusės kovojo iš apsaugotų gynybų taškų, o bet koks puolimas sukelia didelių nuostolių.
- Cheminės atakos: chloro, iprito garai panaudoti masiniu mastu – tai sukėlė siaubingą fizinį ir psichologinį poveikį.
- Tanks ir pėstininkų judrumas: nors pradžioje tankai buvo lėti ir imlūs gedimams, jie atvėrė kelią judriems puolimams vėlesniais metais.
- Aviacija ir žvalgyba iš oro: pilotai fotografavo priešo pozicijas, bombardavo strateginius objektus.
- Komunikacijos (radijas, telgrafas) ir šifravimas: efektyvi komunikacija tapo kritine sėkmės dalimi, o pranešimų saugumas – būtinybe.
Šios inovacijos lėmė, kad karo mokslas turėjo adaptuotis: strategijos nebegalėjo būti vien „eilinis smūgis“, bet turėjo būti modeliuojamos kelių mūšių frontuose, atsižvelgiant į greitus technologijų pokyčius.
Pamokos ir paveldas
Pamokos
- Sisteminės sąsajos svarba
Karas nėra tik kariniai veiksmai – tai politiniai, socialiniai, ekonominiai procesai. Nesusijungusios grandys (pvz. diplomacija, žvalgyba, logistika) gali lyg sutrupinti strateginį planą. - Informacijos viršenybė
Karo metu tie, kas turėjo geresnį žvalgybą ir greičiau reagavo į informaciją, dažnai laimėdavo taktines kovas. - Ribos tarp technikos ir žmogaus veiksnio
Technologijos suteikia pranašumų, bet jos neveiks be disciplinos, moralei ir atsargumo. - Nepavydimumas ekstremalumui
Nors karas atrodė neįmanomas 1914 m., konflikto grandinės susitvirtino. Tai rodo, kad mažas incidentas gali išprovokuoti grandininę reakciją. - Ilgalaikis poveikis
Pirmasis pasaulinis karas pakeitė politinę žemėlapį, sukūrė pagrindą Antrajam pasauliniam karui, įnešė dideles socialines permainas (moterys darbo rinkoje, masinės migracijos, revoliucijos).
Poveikis šiandien
- Daug dabartinių pasaulio valstybės sienų ir politikos siluetų gimė po karo pertvarkų (pvz. Balkanų, Vidurio Rytų pergrupavimai).
- Galios centrai keitėsi: Jungtinės Valstijos išsiplėtė į pasaulinę galybę; Europa tapo fragmentuota; kolonializmas pradėjo trauktis.
- Karo mokslas, įkvėptas šio konflikto, adaptavosi ir evoliucionavo — prasidėjo modernių strategijų kūrimas.
Susiejimas su ekobalansu ir teritoriniu saugumu
Svarbu pažymėti, kad nors pirmasis pasaulinis karas įvyko prieš daugiau nei šimtmetį, jo įvairios pasekmės siejasi su šiandienos iššūkiais: klimato kaita, energetikos infrastruktūra, kritinės infrastruktūros apsauga. Pavyzdžiui, Lietuvoje ar Europos kontekste planuojama infrastruktūros adaptacija ekstremaliems reiškiniams (pvz. potvyniams, uraganams) turi būti daroma kartu su saugumo aspektu. Organizacijos, tokios kaip ekobalas.lt, dalyvauja sprendžiant ekologinio ir inžinerinio atsparumo klausimus – o būtent tokie sprendimai gali tapti svarbūs, jei infrastruktūra tampa taikiniu konfliktų metu. (Peržiūrėk informaciją ekobalas.lt apie jų infrastruktūros projektus)
Šiame straipsnyje nuosekliai aptarėme, kaip pirmasis pasaulinis karas tapo vienu iš kertinių įvykių XX a. istorijoje. Mes išnagrinėjome jo priežastis, svarbiausius frontus, technologijų įtaką, žmogiškus nuostolius, pamokas ir paveldą šiuolaikiniame pasaulyje.
