Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuotas rekordinis elektros poreikis. Spaudžiant šalčiams, Baltijos šalyse neaugant vėjo elektrinių gamybai ir maksimaliai išnaudojus „NordBalt“ jungties pralaidumą, savaitės elektros kaina perkopė 200 Eur / MWh ribą.
Vasario 2 – 9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 12 proc., nuo 193 Eur / MWh iki 216 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 215 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę, pirmadienį, Lietuvos elektros suvartojimas buvo netoli rekordinio per rinkos laiko vienetą (15 minučių) ir siekė 2564 MW. Tačiau pagerintas savaitės poreikio rekordas, kuris pasiekė 360 GWh. Išaugusią paklausą užtikrino didesni importo srautai, nes vietos gamyba neaugo. Dėl to nežymiai padidėjo vidutinė elektros kaina. Prie kainų augimo prisidėjo ne tik dėl šalčių išaugusi elektros paklausa, bet ir neplanuoti šiluminių elektrinių remontai Estijoje ir Lietuvoje,“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 2 proc. nuo 353 GWh iki 360 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 64 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 230 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 236 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 4 proc. nuo 119 GWh iki 115 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 3 proc. nuo 78 GWh iki 75 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, o kitos elektrinės gamino 23 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
Bendras importo kiekis augo 10 proc. nuo 148 GWh iki 163 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. iš Latvijos, o likę 15 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 35 proc. nuo 39 GWh iki 25 GWh. 93 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 7 proc. į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 6 proc. Lenkijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos poreikį sudaro Lietuvoje suvartotas elektros energijos kiekis su kaupimo įrenginių (Kruonio HAE ir baterijų sistemų) užkrovimui suvartota elektros energija ir tinklų technologiniais nuostoliais.
2. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei poreikio ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
Pranešimą parengė „Litgrid“.
