Punios šilas – viena vertingiausių ir jautriausių Lietuvos miško teritorijų – netrukus taps dar labiau apsaugota. Kaip skelbiama pranešime spaudai, patvirtinus Alytaus apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų pakeitimus, rezervatinių miškų plotas Punios šilo gamtiniame rezervate padidės pusantro karto. Tai reikšmingas sprendimas, stiprinantis gamtos apsaugą ir ilgalaikį ekosistemų stabilumą.
Pagal patvirtintus pakeitimus, I grupės rezervatinių miškų plotas Punios šile išaugs nuo 2 924 iki 4 679 hektarų. Kaip pažymima pranešime spaudai, šiose teritorijose bus taikomas griežčiausias apsaugos režimas – jose nebus vykdoma ūkinė veikla, o miškas galės vystytis pagal natūralius gamtos dėsnius. „Rezervatiniai miškai yra skirti tam, kad gamta galėtų gyvuoti be žmogaus įsikišimo, išsaugant biologinę įvairovę ir natūralius procesus“, – akcentuojama oficialiame pranešime.
Apsauga, kuri kuria ilgalaikę vertę
Punios šilas yra ne tik istoriškai ir kultūriškai svarbi vieta, bet ir „Natura 2000“ tinklui priklausanti teritorija, kurioje saugomos Europos Bendrijos svarbos buveinės ir retos rūšys. Kaip skelbiama pranešime spaudai, rezervatinių miškų plėtra leis geriau apsaugoti sengires, retų vabzdžių, paukščių ir augalų buveines bei sustiprins visos ekosistemos atsparumą klimato kaitos poveikiui.
Aplinkosaugos ekspertai pabrėžia, kad tokie sprendimai turi platesnį poveikį nei vien konkreti teritorija. Didesni vientisi rezervatiniai plotai padeda palaikyti anglies kaupimą miškuose, gerina dirvožemio ir vandens būklę bei kuria natūralius „buferius“ nuo ekstremalių klimato reiškinių. Kaip nurodoma pranešime spaudai, Punios šilo atvejis yra dalis nuoseklios valstybės politikos, kuria siekiama stiprinti vertingiausių miško ekosistemų apsaugą visoje Lietuvoje.
Rezervatinių miškų plėtra Punios šile siunčia aiškią žinią: prioritetas teikiamas ne trumpalaikei ekonominei naudai, o ilgalaikei gamtos, visuomenės ir ateities kartų gerovei.
Šaltinis: LRAM
