Vienkartinės pakuotės, dažnai laikomos dideliu aplinkos taršos šaltiniu, taip yra keičiamos į daugkartines alternatyvas, o šių paklausą jau pastebi kai kurie verslai. Tačiau, ar visuomet šis žingsnis yra naudingas aplinkai? Nuo 2024 m. gegužės 1 d. viešojo maitinimo įstaigos Lietuvoje nebegalėjo nemokamai dalyti vienkartinių pakuočių. Tai reiškia, kad lankytojams tenka mokėti papildomą mokestį už tokias pakuotes kaip vienkartiniai indeliai, puodeliai ir kitos plastikinės pakuotės.
Vienkartinių pakuočių sumažinimo tikslas yra puikus, tačiau tam, kad ekologiški sprendimai būtų veiksmingi, jie turi būti realiai įgyvendinami ir tvarūs. Panašu, kad vienos pakaitinės priemonės ne visada gali būti efektyvesnės.
Vienkartinės pakuotės – ar tikrai viskas taip paprasta?
Plastikinių vienkartinių maišelių apmokestinimas Lietuvoje įsigaliojo jau pernai. Nuo tada jų kaina pakilo iki simbolinio 1 cento. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti plastiko atliekų kiekį. Tačiau atsiradusios alternatyvos, tokios kaip popieriniai maišeliai, taip pat kelia klausimų dėl jų tikrosios tvarumo vertės.
Perdirbimas – ekologiškiausias sprendimas?
Nors vienkartinės pakuotės dažnai yra pagrindinis taršos šaltinis, geriausia alternatyva yra perdirbimas. Deja, ne visos pakuotės gali būti perdirbamos lengvai. Kompozicinės medžiagos, tokios kaip plastiku padengti popieriniai puodeliai, nėra lengvai skaidomos perdirbant.
Kituose regionuose, tokiose šalyse kaip JAV ar Jungtinė Karalystė, jau veikia atskiros vienkartinių puodelių perdirbimo linijos. Lietuva kol kas tokių neturi, todėl vienkartinės pakuotės dažniausiai pasiekia sąvartynus. Tam, kad pasiektume tikrą tvarumo lygį, reikia pereiti prie daugkartinių pakuočių, ypač kavos puodelių ir kitų dažniausiai naudojamų indų.
Daugkartinių pakuočių realybė
Daugkartinės pakuotės, kurios turi būti naudojamos pakartotinai, kelia kitų iššūkių. Ilgalaikių pakuočių gamyba, pavyzdžiui, keramikinių ar metalinių, yra gana tarši, todėl šie produktai turėtų būti naudojami keliasdešimt ar net šimtus kartų, kad jų poveikis aplinkai būtų mažesnis už vienkartinių gaminių. Visiems gerai pažįstami drobiniai maišeliai tampa aplinkai draugiški tik tuomet, kai jie yra naudojami daugybę kartų.
Todėl žmonėms svarbu žinoti, kad daugkartiniai gaminiai, nors ir skamba tvariai, nėra visada draugiškesni aplinkai – tai priklauso nuo jų naudojimo dažnumo. Tai taip pat reiškia, kad pirkdami daugkartinį puodelį ar maišelį, turėtume pasistengti jį naudoti kuo ilgiau ir reguliariai, kad sumažintume jo gamybos poveikį aplinkai.
Globalus iššūkis – vienkartinių pakuočių naudojimas
Kol Europos Sąjunga ir kitos išsivysčiusios šalys griežtina vienkartinių pakuočių naudojimo taisykles, kiti regionai, pavyzdžiui, Azija ir Afrikos šalys, dar tik pradeda taikyti tam tikrus apribojimus. Tai daro poveikį pasaulinei taršai, nes vienkartinės pakuotės naudojamos plačiai ir be kontrolės.
Šiuo metu daugelis šalių, kuriose žmonės susiduria su išgyvenimo problemomis, negali skirti pakankamai dėmesio aplinkosaugos klausimams, tačiau ES pastangos rodo, kad ši problema yra prioritetinė.
Pabaigai – tvarumas per atsakingą pasirinkimą
Ar vienkartinės pakuotės ir jų atsisakymas visuomet reiškia tvarumą? Vienkartinės pakuotės suteikia alternatyvas, bet galutinis sprendimas priklauso nuo mūsų – ar tikrai galėsime laikytis įsipareigojimo ir rinktis daugkartinius produktus, kad šie tarnautų ilgai ir efektyviai.
Šis iššūkis skatina permąstyti savo kasdienius pasirinkimus, siekiant tikros naudos aplinkai. Vienkartinės pakuotės, nors ir turinčios daug neigiamų pasekmių, gali būti pakaitos tik tada, kai tam bus sukurtos tinkamos sąlygos, o gyventojai bus pakankamai informuoti ir pasiruošę daryti teigiamus pokyčius savo kasdienėje veikloje.
