Antrasis pasaulinis karas – šis raktažodis žengia į kiekvieną rimtą istorijos nagrinėjimą, nes Antrasis pasaulinis karas buvo ne vienas konfliktas – tai visuotinis sprogimas, pakeitęs žemėlapį, žmonijos suvokimą ir tarptautinius santykius. Kai 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos Vermachto daliniai įžengė į Lenkijos teritoriją, prasidėjo katastrofa, kuri per šešis metus nusinešė dešimtis milijonų gyvybių, kiekvieną valstybę įstūmė į siaubą ir transformavo pasaulio tvarką. Šiame straipsnyje, veikdamas kaip profesionalus žurnalistas – istorikas, – pateiksiu nuoseklią analizę: priežastis, eigą, lūžius ir pasekmes, remiantis patvirtintais istoriniais duomenimis.
1. Priežastys, kurios paklojo kelią karui
Nė vienas didelis karas neatsiranda be sudedamųjų priežasčių, ir Antrasis pasaulinis karas – ne išimtis. Istorikai išskiria kelis pagrindinius elementus:
- Versalio sutarties („versalio“) nepasitenkinimas Vokietijoje
Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija buvo nubausta griežtomis sąlygomis – teritorijų netekimais, reparacijomis, ribojimais, silpna kariuomenės konfigūracija. Daug vokiečių, įskaitant nacionalistinius judėjimus, laikė, kad ši tvarka yra neteisinga ir pažeminanti. - Ekonominė krizė ir Didžioji depresija
1929–1930 m. pasaulinės ekonomikos nuosmukis smarkiai susilpnino demokratines Europos valstybes, atvėrė kelią radikaliems politiniams judėjimams, tarp jų – nacionalsocializmui Vokietijoje. - Nacionalizmas ir revizionizmas
Tautų savivokos stiprėjimas, siekiai perrašyti teritorines ribas, revanšizmas – viskas skatino agresiją. Vokietijos siekis atkurti prarastas teritorijas ir statusą kultivavo karinę politiką. - Fašizmo ir ekspansionizmo idėjos
Italija, fašistinė režimo forma, siekė atkurti „Romos imperijos“ aspiracijas. Japonija – Azijoje – siekė kolonijinės ekspansijos. Vokietija prie jų prisidėjo su nacių doktrina, kad vokiečiai esą pranašesni. - Molotovo–Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai
1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, kuri turėjo slaptą protokolą dėl įtakos sferų pasidalijimo Rytų Europoje (Lenkija, Baltijos šalys), leido Vokietijai ramiai užpulti Lenkiją, nes ji neturėjo baimės dėl Rytų fronto.
Remiantis lietuviškais istoriniais šaltiniais, Lietuva ir Baltijos šalys pateko į tą paktą per slaptuosius protokolus, ir 1940 m. jas okupavo SSRS.
Tokios priežastys sudarė degų mišinį, kuris laukė kibirkšties – ir ta kibirkštis užsidegė 1939 m. rugsėjo 1 dieną.
2. Karas prasideda: 1939–1941 m.
Antrasis pasaulinis karas oficialiai prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją. Didžioji Britanija ir Prancūzija, pagal sutartis, paskelbė karą Vokietijai 1939 m. rugsėjo 3 d.
Tą pačią dieną, rugsėjo 17 d., SSRS kariuomenė įsiveržė į rytinę Lenkijos dalį, vykdydama slaptųjų protokolų nuostatas.
Šio laikotarpio svarbiausi momentai:
- Žiemos karas (1939–1940)
SSRS puolė Suomiją 1939 m. lapkričio mėnesį. Nepaisant Suomijos atkaklumo, 1940 m. kovo mėn. buvo pasirašyta taikos sutartis – Suomijai teko prarasti apie 11 % teritorijos (Karelija ir kiti regionai). Šis konfliktas atskleidė, kad SSRS kariuomenė nėra nepajudinama. - Vokietijos greitoji karinė kampanija – Blitzkrieg
Vokietija 1939–1940 m. agresyviai užėmė Daniją, Norvegiją, Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą, Prancūziją. Prancūzija kapituliavo 1940 m. birželio 22 d. (istorijatau.lt) - Britanijos pasipriešinimas ir karo su Vokietija dangaus fronte
„Mūšis dėl Britanijos“ (Battle of Britain) 1940 m. vasarą – vokiečių oro pajėgos bombardavo Angliją, bet britų aerodromams, radijo kontrolės sistemai ir pilotų pasipriešinimui pavyko atremti puolimą. - Išplėtimai į Rytus, Balkanus ir Viduržemio jūrą
1941 m. balandį vokiečiai kartu su sąjungininkais užpuolė Jugoslaviją ir Graikiją. Tų metų birželio 22 d. Vokietija sulaužė Molotovo–Ribentropo paktą ir pradėjo agresiją prieš SSRS.
Šiuo laikotarpiu Antrasis pasaulinis karas virto tikru kontinentų karu, kuriame žaidėjai plėtė karines operacijas keliuose frontuose.
3. Krytis – 1942–1943 m.
Iki 1942 m. Antrasis pasaulinis karas pradėjo rodyti ženklus, kad Vokietijos ir jos sąjungininkų ekspansija gali būti stabdoma. Du lūžiai išryškėjo:
- Stalingrado mūšis (1942–1943)
Tai – vienas žiauriausių šio karo mūšių. Vokiečių kariuomenė puolė Stalingrado miestą, tačiau Raudonoji armija pasipriešino, pradėjo kontrpuolimą („katilas“) ir užėmė vokiečių pajėgų apsuptyje. Galiausiai 1943 m. vasario 2 d. likusios vokiečių pajėgos kapituliavo. Tai ženklas, kad Antrasis pasaulinis karas galėjo imti kryptį į nugalėtojų pusę. - El Alameino (Šiaurės Afrika) ir Sąjungininkų pajėgų proveržiai
1942 m. britų generolo Montgomery vadovaujamos pajėgos El Alameine sustabdė vokiečių Afrikos korpuso (feldmaršalo Rommelo) puolimą ir pradėjo kontratakas, kurios vėliau leido Sąjungininkams išvytį fašistines pajėgas iš Šiaurės Afrikos.
Kartu su šiais mūšiais – sąjungininkų invazija į Siciliją (1943 m.), Italijos kapituliacija (1943 m. rugsėjis) – viskas rodė, kad Antrasis pasaulinis karas gali būti laimėtas.
4. Galutinis smūgis ir Vokietijos kapituliacija
Sparčiai artėjant karo pabaigai, Antrasis pasaulinis karas praėjo keliais etapais:
- 1944 m. – Sąjungininkų invazijos Europoje
1944 m. birželį prasidėjo D-diena (Normandijos išsilaipinimas, 1944 m. birželio 6 d.), kuri leido Sąjungininkams sukurti antrą frontą Vakaruose ir spausti Vokietiją dviejuose priešuose iš abiejų pusių. - Rytų fronto spaudimas – Raudonosios armijos proveržai
1944–1945 m. Raudonoji armija perėjo į Vokietijos teritoriją, atėjo į Berlyną. - Holokaustas, karo nusikaltimai, etninės katastrofos
Karo metu vykdytas Holokaustas – žydų naikinimas. Lietuvoje per vokiečių okupaciją nužudyta apie 195 000 žydų (apie 95 % visų Lietuvos žydų). Be to, nusikaltimai prieš civilus, partizaninė veikla, represijos buvo kasdienybė. - Vokietijos kapituliacija ir karo pabaiga Europoje
1945 m. gegužės 8 d. Vokietija pasirašė be sąlygų kapituliaciją – tai simbolinis Europos konflikto pabaigos momentas. Ši diena dabar minima kaip Pergalės diena daugelyje šalių. - Japonijos kapituliacija Azijoje
Antrasis pasaulinis karas visiškai baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., kai Japonija pasirašė kapituliaciją po atominės bombos panaudojimo Hirosimoje (rugpjūčio 6 d.) ir Nagasakyje (rugpjūčio 9 d.).
Taip Antrasis pasaulinis karas buvo pabaigtas – bet jo pasekmės tik pradėjo atsiskleisti.
5. Lietuva karo metu: okupacija, sukilimai, praradimai
Ką reiškė Antrasis pasaulinis karas Lietuvai? Tai ne tik istorinė epocha tolimose sąjungininkų didžiųjų frontų kautynėse, bet skaudi lietuvių patirtis – okupacijos, partizaninis karas, Holokaustas, nuostoliai.
- Lietuva 1940 m. buvo okupuota SSRS, paskui — 1941 m. birželio 22 d. — vokiečių karinėmis pajėgomis, o 1944 m. vėl SSRS.
- 1941 m. birželio 23 d. Lietuvoje įvyko Birželio sukilimas, kurio metu lietuvių nacionalistai paskelbė Lietuvos laikinosios vyriausybės atkūrimą.
- Per vokiečių okupaciją Lietuva patyrė žiaurius nuostolius: žydų bendruomenė beveik sunaikinta (apie 95 %), tūkstančiai kitų gyventojų nužudyti arba ištremti.
- Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Sowietų bei nacių okupacijų laikotarpiu sudaro didelę dalį gyventojų procentų – santykyje su pasauliniais nuostoliais lietuviams tai buvo labai skaudi ir asmeniška tragedija.
Lietuva, nors buvo tik vienas iš daugelio karo laukų, patyrė dramatišką transformaciją: politinę priespaudą, tautos žaizdas, partizanų kovas.
Jei nori, gali peržiūrėti Ekobalas portalą – kartais ten pasirodo straipsnių apie istoriją, ekologiją ir jų sankirtas su regionų politine praeitimi.
6. Karo pasekmės ir perėmimas naujos tvarkos
Antrasis pasaulinis karas ne tik nutraukė ugnis – jis perpisa pasaulio žemėlapį, geostrateginius santykius, tarptautinę organizacijų sistemą:
- Pasaulio tvarkos pakeitimai
Po karo susikūrė Jungtinės Tautos, kaip institucija, siekianti tarptautinių konfliktų sprendimų keliu.
Vakarų Vokietija, Japonija tapo JAV sąjungininkėmis per Šaltojo karo laikotarpį.
Sovietų Sąjunga tapo viena iš dviejų supervalstybių, pradėdamas konfrontaciją su JAV – tai vedė į Šaltasis karas fazę. - Teritoriniai pokyčiai, sienų perbraižymai
Karo metu ir po jo redaguotos sienos: Lenkija, Vokietija, TSRS teritorijos, Rytų Europos šalys oficialiai perėjo ir buvo reorganizuotos pagal potvarkius. - Demografiniai ir ekonominiai nuostoliai
Pasaulinės aukos viršijo 70–85 milijonų žmonių skaičių (įskaitant karinius, civilius, genocido aukas). Ekonomikos buvo sugriautos, miestai nušluoti, infrastruktūra sunaikinta.
Lietuvoje nuostoliai buvo kraštutiniai: per karo ir pokario represijas nuostolių dydis sudarė didelę dalį visų gyventojų. (partizanai.org) - Holokaustas ir žmonijos moralės lūžis
Žydų naikinimas – tai ne tik demografinis aspektas, bet moralinis ir civilizacinis sukrėtimas. Naciai ir jų kolaborantai vykdė sistemingą genocidą. - Karinės technologijos ir civilizacijos transformacija
Karo metu smarkiai vystėsi aviacijos, tankų, raketų, radijo, kriptografijos, medicinos ir kitos technologijos. Karo patirtis pagreitino mokslinius laimėjimus ir jų panaudojimą pokaryje. - Karo teismai ir atsakomybės mechanizmai
Nurnbergo, Tokijo procesai buvo pirmieji tarptautiniai bandymai pritaikyti atsakomybę už karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją. Tai tapo precedentais tarptautinei teisei.
7. Atmintis, interpretacijos ir istorinis diskursas
Antrasis pasaulinis karas – ne tik istorijos puslapis, bet ir gyva atmintis, kuri nuolat interpretuojama įvairiai:
- Nacionalinės atminties takoskyros
Skirtingos šalys turi skirtingus pasakojimus: Suomija pabrėžia karingumą Žiemos kare, Rusija – Didžiojo Tėvynės karo kovas, Vokietija – atsakomybę už nacių režimą. - Melagienos, propagandos interpretacijos
Kai kurie režimai (ir šiandien) romantizuoja arba iškraipo karo metu vykusius įvykius, manipuliuoja istorija dėl politinės naudos. Todėl būtinas griežtas faktų tikrinimas. - Istorijos disciplina ir nauji tyrimai
Kiekvienais metais atsiranda naujų archyvinių duomenų, dokumentų, liudininkų pasakojimų, kurie keičia kai kuriuos supratimus apie karo eigą, skaičius, vaidmenis. - Pamokos ateičiai
Viena iš skaudžiausių pamokų: konfliktai su ideologiniu kraštutinumu ir agresyvia ekspansija gali virsti katastrofa. Tautų saugumas, tarptautinės institucijos, diplomatija turi būti prioritetai, kad būtų išvengta tokio masto žmogiškos tragedijos.
8. Išvados: kodėl “Antrasis pasaulinis karas” svarbus šiandien?
Rakrazodis Antrasis pasaulinis karas šiame tekste pasikartojo ne mažiau nei šešis kartus, nes jis nėra tik praeitis – tai istorinis tiltas tarp XX a. vidurio ir dabarties tarptautinės sistemos. Šis karas:
- Pakeitė žemėlapį ir padalino pasaulį į naujus geostrateginius blokus
- Nuskriaudė šalis ir tautas su ilgalaikėmis psichologinėmis, socialinėmis pasekmėmis
- Sukūrė precedentus, kaip žmogaus teisių apsauga, tarptautinė teismų atsakomybė gali būti pritaikyta
- Parodė, jog technologinė pažanga gali būti dvipusė – kurstyti destrukciją, bet vėliau padėti atstatyti
Suvokti, ką reiškia Antrasis pasaulinis karas, – tai ne tik žinoti datas ar mūšius, bet įsivaizduoti sukūrusios tragedijos mastą, pamąstyti, kaip tai susiję su šiandienos saugumo klausimais. Jei nori, galiu paruošti detalesnį straipsnį apie vieną karo frontą – pavyzdžiui, Rytų frontą, arba palyginti kaip Antrasis pasaulinis karas susijungė su vėliau kilusiu Šaltuoju karu. Ar tai tiktų?
Jei jus domina gilus istorinis kontekstas, politinės intrigų audiniai ir Šaltojo karo įtaka šiuolaikinei geopolitikai, nuoširdžiai kviečiu apsilankyti straipsnyje „Šaltasis karas: geopolitikos drama nuo 1946 iki 1991 m.“ portale ekobalsas.lt. Ten rasite nuosekliai sudėliotą chronologiją, dokumentines nuorodas, analizes ir išvadas, kurios praplečia supratimą ne tik apie tai, kas vyko praeityje, bet ir kodėl tie įvykiai vis dar rezonuoja šiandien. Apsilankę, sužinosite daugiau apie slaptuosius protokolus, informacinę kovą, regioninius konfliktus ir kaip Šaltasis karas formavo mūsų laikus.
