Obuoliai užteršti kelių skirtingų pesticidų likučiais, o tai, remiantis naujausiu nevyriausybinės organizacijos „Pesticide Action Network Europe“ tyrimu, yra plačiai paplitusi problema didelėje dalyje Europos Sąjungos rinkos. Analizė rodo, kad net 85 procentai įprastai auginamų obuolių, parduodamų 13-oje Europos šalių, turi vadinamuosius „pesticidų kokteilius“ – kelių cheminių medžiagų derinius, kurių bendras poveikis vartotojų sveikatai šiuo metu nėra sistemiškai vertinamas ES rizikos analizės sistemoje.
Nauja analizė rodo, kad didelė dalis įprastai auginamų obuolių, parduodamų 13 Europos šalių, yra užteršti kelių skirtingų pesticidų likučiais, sudarant kompleksinius mišinius, kurių poveikis sveikatai dar nepakankamai ištirtas. Pesticide Action Network (PAN) Europe parengta ataskaita kritikuoja Europos Sąjungos vertinimo sistemą dėl to, kad ji nustato riziką atskirai kiekvienai chemiškai medžiagai, o ne vertina kartu veikiančių pesticidų derinius.
Remiantis ataskaita, 85 % tirtų obuolių turėjo likučių daugiau nei vieno pesticido, o keliuose mėginiuose rasta iki šešių ar septynių skirtingų cheminių medžiagų vienu metu. Tokia situacija kelia susirūpinimą dėl vadinamojo „kokteilių efekto“ – galimo sinerginio poveikio, kai keli junginiai kartu sukelia didesnį poveikį nei kiekvienas atskirai.
Obuoliai užteršti ne viena, o keliomis cheminėmis medžiagomis vienu metu, todėl ekspertai įspėja apie vadinamąjį kumuliacinį arba „kokteilių“ efektą. Nors dauguma nustatytų pesticidų likučių neviršija atskirai nustatytų leistinų normų, mokslininkai pabrėžia, kad dabartinė reguliavimo sistema nevertina bendro kelių cheminių junginių poveikio žmogaus organizmui, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
Tyrime buvo analizuojami 59 skirtingų obuolių mėginiai iš šalių, įskaitant Prancūziją, Ispaniją, Italiją ir Lenkiją. Be bendro kelių likučių paplitimo, 71 % mėginių turėjo bent vieną pesticidą, priskirtą prie ES „kandidatai pakeitimui“ – tai cheminės medžiagos, pripažįstamos pavojingomis ir kurių naudojimo mažinimas ar nutraukimas yra prioritetinis. 64 % mėginių taip pat turėjo bent vieną PFAS grupės junginį – ilgai skylančias chemines medžiagas, kurios yra plačiai paplitusios aplinkoje ir vadinamos „amžinaisiais cheminiais junginiais“. Be to, apie 36 % mėginių buvo rasta neurotoksinių pesticidų, galinčių paveikti nervų sistemą.
PAN Europe atstovai kritikavo Europos maisto saugos agentūrą (EFSA) už tai, kad ji per pastaruosius du dešimtmečius neįgyvendino įstatyminių įsipareigojimų sukurti ir taikyti praktinę metodiką, kuri leistų įvertinti mišrių pesticidų poveikį vartotojams. Gergely Simon, šios organizacijos kampanijos koordinatorius, teigė: „Vienas ryškiausių rezultatų buvo tai, kad 85 % tirtų obuolių turėjo kelis pesticidų likučius… EFSA buvo pavesta prieš 20 metų parengti metodiką, kaip reguliuoti pesticidų mišinius, tačiau ji vis dar neatliko šio teisinio įsipareigojimo.“
Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad ta pati tarša, jei tokie obuoliai būtų parduodami kaip perdirbti vaisių produktai kūdikiams, daugeliu atvejų neatitiktų griežtesnių vaikams keliamų standartų. PAN Europe pažymi, kad pagal ES taisykles 93 % tirtų mėginių viršytų leistinas ribas vaikų maistui, kuris turi žymiai griežtesnius kriterijus.
Obuoliai užteršti pesticidais kelia ypatingą riziką jautriausioms visuomenės grupėms – vaikams ir nėščiosioms. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tie patys vaisiai, kurie legaliai parduodami bendroje rinkoje, neatitiktų griežtesnių kūdikių ir mažų vaikų maistui taikomų standartų. Tai atskleidžia spragą tarp formaliai galiojančių normų ir realios sveikatos apsaugos praktikos.
Europos Komisija ir EFSA teigia, kad yra pradėtas darbas plečiant kumulatyvių rizikų vertinimą ir parengiamas vadovas, kaip įvertinti kelių pesticidų poveikį dar prieš nustatant leistinus likučių lygius. Šis „prospektyvus“ metodas turėtų būti integruotas į rizikos vertinimo procedūras iki 2030 m., o pilotinis bandymas bus išbandytas su nacionalinėmis institucijomis iki 2026 m. pabaigos.
Analitikai pažymi, kad ekologinio ūkininkavimo vaisiai paprastai turi mažiau pesticidų likučių, todėl rekomenduojama atidžiai rinktis ekologiškai užaugintą produkciją arba – kuriant apsaugą nuo likučių poveikio – nuplauti ir nulupti odelę, ypač jei vaisiai skirti vaikams.
Ataskaita taip pat išryškina platesnį klausimą, kaip maisto sauga susikerta su lėtinėmis ligomis ir kasdieniais mitybos pasirinkimais. Diskusija apie pesticidų likučius obuoliuose ypač aktuali žmonėms, turintiems metabolinių sutrikimų – tai atsispindi ir straipsnyje apie tai, ar galima valgyti obuolius sergant diabetu, kuriame pabrėžiama, kad svarbi ne tik vaisių maistinė vertė, bet ir jų cheminė sudėtis.
Pesticidų „kokteilių“ problema natūraliai įsilieja į platesnę diskusiją apie tvarią žemdirbystę ir vartotojų atsakomybę. Vis daugiau ekspertų pabrėžia, kad alternatyva intensyviai chemizuotai gamybai yra ekologinis ūkininkavimas, kurio naudą sveikatai ir aplinkai išsamiau aptaria analizė apie ekologiškus maisto produktus ir priežastis, kodėl verta juos rinktis.
Ypatingas dėmesys tyrime skiriamas vaikams – jautriausiai gyventojų grupei, kuriai pesticidų poveikis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad vaikų mityba turi būti vertinama kompleksiškai, derinant cheminių rizikų mažinimą ir būtinas maistines medžiagas, apie ką plačiau rašoma tekste kodėl vitaminas D yra svarbus vaikų sveikatai.
Galiausiai, cheminės taršos maiste klausimas neatsiejamas nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Nors pesticidai nėra vienintelis rizikos veiksnys, specialistai primena, kad mitybos kokybė turi tiesioginę įtaką sveikatai – tai išsamiai aptariama ir gydytojo analizėje apie cholesterolio mažinimą ir gyvenimo būdo korekcijas.
