Dėl šylančio klimato erkių aktyvumo sezonas kasmet tampa vis ilgesnis ir prasideda vis anksčiau – pirmieji erkių įsisiurbimo atvejai praėjusiais metais buvo fiksuojami jau pirmosiomis pavasario dienomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2025 metų sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 600 erkinio encefalito atvejų. Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito šalimi – šia liga galima užsikrėsti tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse.
Erkinis encefalitas yra virusinė erkių platinama liga, sukelianti galvos smegenų, jų dangalų ar periferinių nervų uždegimą. Tai viena svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų Europoje. Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų. Erkės aptinkamos ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose, daugiabučių kiemuose bei kitose žaliosiose zonose.
„Klaidinga manyti, kad skiepai nuo erkinio encefalito skirti tik „miško žmonėms“. Skiepai rekomenduojami visiems Lietuvos gyventojams, nes liga mūsų šalyje plačiai paplitusi. Skiepyti galima vaikus nuo 1 metų. Vakcina ypač rekomenduojama suaugusiems ir senjorams, nes jiems liga dažniau pasireiškia sunkesne forma“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė.
Itin pavojinga liga
Erkinis encefalitas dažnai pasireiškia dviem bangomis: pirmiausia – į peršalimą panašiais simptomais, vėliau seka „tariamo pasveikimo“ etapas, o galiausiai – aukšta temperatūra (39–40 °C) ir įvairiais neurologiniais sutrikimais: stipriu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais.
Anot „Antėja“ gydytojos, taip pat gali pasireikšti rankų drebulys, sąmonės ir orientacijos sutrikimai. Retais atvejais gali įvykti paralyžius ar sąmonės netekimas. Sveikimo periodas persirgus erkiniu encefalitu gali trukti net iki 9 mėnesių.
„Kas trečiam pacientui persirgus lieka įvairaus sunkumo ir trukmės liekamųjų reiškinių. Beveik 10 proc. persirgusiųjų lieka sunkūs liekamieji reiškiniai – paralyžiai, koordinacijos sutrikimai, drebulys, psichikos sutrikimai“, – perspėja medikė.
Erkės jau aktyvios
Vienintelė veiksminga erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija, kurios patikimumas siekia iki 98 proc. Dėl besikeičiančių klimato sąlygų erkių aktyvumo sezonas kasmet ilgėja, todėl jos tampa aktyvios jau nuo kovo mėnesio. Skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, tačiau palankiausias metas – žiema ir ankstyvas pavasaris, kol dar neprasidėjo pagrindinis erkių aktyvumo laikotarpis.
„Jeigu vakcinacija pradedama iki erkių sezono pradžios, apsaugą turime nuo pat ankstyvo pavasario, nes susidaro pakankamas imunitetas. Skiepijantis jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonui galima taikyti pagreitintą vakcinacijos schemą. Vakcinos apsaugo nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo. Viena vakcinos dozė nuo ligos neapsaugo“, – dėsto E. Pukenytė.
Vakcinacija gali būti atliekama dviem schemomis – įprastine arba pagreitinta. Įprastine schema antroji dozė skiriama po 1–3 mėnesių, trečioji – po 5–12 mėnesių, o imunitetui palaikyti vėliau reikalinga revakcinacija: pirmoji stiprinamoji dozė po 3 metų, vėliau – kas 3 arba 5 metus. Pagreitinta schema taikoma skiepijantis prieš pat erkių sezoną arba jam jau prasidėjus – antroji dozė suleidžiama po 7–14 dienų, trečioji – po 5–12 mėnesių.
„Jeigu vakcinacija buvo pamiršta arba nežinoma, kiek laiko praėjo nuo vakcinos suleidimo, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju infektologu dėl tolimesnės vakcinacijos schemos. Jis patars, ar reikalinga tikrinti antikūnius prieš erkinio encefalito virusą ir kaip toliau tęsti vakcinaciją. Skiepai nuo erkinio encefalito laikomi saugiais ir veiksmingais. Jie naudojami daugelyje Europos šalių, ypač ten, kur liga plačiai paplitusi, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Austrijoje“, – teigia „Antėja“ specialistė.
Naudojamos vakcinos yra inaktyvuotos (negyvos), t. y. jose nėra gyvo viruso, todėl jos negali sukelti ligos. Vakcinos yra išsamiai ištirtos ir nuolat stebimos, o sunkios nepageidaujamos reakcijos pasitaiko labai retai. Dažniausiai po skiepo pasireiškia lengvos ir greitai praeinančios reakcijos – skausmas ar paraudimas injekcijos vietoje, lengvas karščiavimas, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas.
Parengė: Diagnostikos laboratorija, UAB
