Baigdama darbą XX Vyriausybėje, sveikatos apsaugos ministrės dr. Marijos Jakubauskienės komanda apibendrina pasiektus veiklos rezultatus, atspindinčius į ilgalaikius tikslus orientuotus pokyčius. Šiuo dinamišku laikotarpiu ministerijos prioritetu tapo strateginis išteklių valdymas ir procesų efektyvumas, leidęs ne tik suvaldyti trumpalaikes sistemines rizikas, bet ir užtikrinti nuoseklų bei horizontalų institucijų bendradarbiavimą stiprinant sveikatos apsaugos sistemą.
„Atėjome su požiūriu, kad sveikatos sistema tarnauja žmogui, todėl kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros užtikrinimas buvo esminis mūsų komandos prioritetas tiek dirbant XIX Vyriausybėje, tiek tęsiant pradėtus darbus bei sisteminius pokyčius XX Vyriausybėje. Šis laikotarpis reikalavo kryptingų pastangų ir principinių sprendimų stabilizuojant svarbiausias sritis: nuo jaunųjų medikų pritraukimo į regionus ir sveikatos sektoriaus atsparumo didinimo iki sisteminių pokyčių siekiant valdyti gydymo įstaigų tinklą ir užtikrinant pacientų teises gauti paslaugas taip, kaip numato svarbiausias šalies įstatymas – Konstitucija“, – teigia laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einanti dr. M. Jakubauskienė.
Sprendžiant sveikatos priežiūros specialistų trūkumo iššūkius, įgyvendintas kompleksinis žmogiškųjų išteklių pritraukimo priemonių paketas. Pasirašyta 3 mln. eurų vertės sutartis, skirta pritraukti specialistus iš užsienio bei diasporos ir paspartinti jų kvalifikacijos pripažinimo procesus. Finansiniam jaunųjų medikų skatinimui užtikrinti ministerijos sutaupyti asignavimai – daugiau kaip 0,5 mln. eurų – buvo nukreipti vienkartinėms išmokoms visiems šalies gydytojams rezidentams. Taip pat patvirtinti kvalifikacijos tobulinimo finansavimo modeliai, apimantys virš 5,1 mln. eurų investicijas ir numatantys daugiau nei 16 tūkst. specialistų bei vadovų apmokymą, lygiagrečiai didinant valstybės finansuojamų rezidentūros ir slaugos studijų vietų skaičių regionuose.
Reikšmingų rezultatų pasiekta optimizuojant paslaugų prieinamumą bei valdant pacientų srautus gydymo įstaigose. Seime priimtos įstatymų pataisos, įtvirtinusios viešojo sveikatos sektoriaus prioritetą, bei teisiškai panaikintos papildomos priemokos už valstybės lėšomis apmokamą gydymą. Įdiegus kompleksines srautų valdymo priemones, Išankstinės pacientų registracijos sistemos (IPR) naudojimas pas šeimos gydytojus išaugo iki 56 proc., o pas gydytojus specialistus pasiekė 87 proc. Kartu šalies regioninėms ir universitetinėms ligoninėms perduota moderni onkologijos diagnostikos bei skubiosios pagalbos įranga už 5,7 mln. eurų, teisiškai išplėstos slaugos specialistų savarankiško darbo galimybės bei pirminės sveikatos priežiūros komandų sudėtis.
Sveikatos sistemos skaitmenizacijos ir inovacijų plėtros srityje iš esmės sutvarkyta E. sveikatos valdysena, kurią sinchroniškai palaiko dvi įstaigos – Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir Registrų centras. Tai leidžia užtikrinti tvarią kibernetinio saugumo infrastruktūrą bei stabilų jos finansavimą, panaudojant VLK išlaikymui ir administravimui skirtas lėšas. Pristatyta E. sveikatos mobilioji programėlė šiuo metu vienija 220 tūkst. aktyvių naudotojų.
Per kadenciją beveik ketvirtadaliu padidintas finansavimas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – iki 702,6 mln. eurų, į kompensavimo sistemą įtraukta 50 naujų vaistų. Metinės investicijos į personalizuotą onkologinių ligų gydymą išaugo trečdaliu ir pasiekė 319,3 mln. eurų. Žmogaus teisėmis grįstoje psichikos sveikatos priežiūros srityje metinis suteiktų nemokamų psichologinės gerovės paslaugų skaičius buvo padidintas dvigubai, o visoje šalyje pradėtos diegti atvejo vadybininkų pareigybės bei specializuotos bendruomeninės komandos.
Atsižvelgiant į globalius geopolitinius ir epidemiologinius iššūkius, ypatingas dėmesys skirtas sektorinės ir tarptautinės lyderystės įtvirtinimui, grėsmių valdymo sistemos plėtrai bei sveikatos sistemos atsparumo stiprinimui. Pasirašytas trišalis Baltijos šalių memorandumas bei jungtinė deklaracija užtikrina operatyvų medicininės įrangos bei kraujo komponentų tiekimą humanitariniais tikslais didelio masto krizių sąlygomis. Sugriežtinti reikalavimai gydymo įstaigų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, įpareigojant užtikrinti nuolatinį priedangų prieinamumą, patvirtintos oficialios personalo, pacientų bei kritinės įrangos evakavimo gairės mobilizacijos ir karo padėties atvejams, suderinti cheminių bei radiologinių incidentų valdymo algoritmai ir suorganizuotos 25 medikų grupių stažuotės Ukrainoje.
„Visų regionų gyventojams tolygiai prieinamos prevencijos ir gydymo paslaugos tiesiogiai prisideda prie sveiko gyvenimo trukmės ilginimo ir išvengiamo mirtingumo mažinimo. Šios pastangos – tai mūsų indėlis į ilgalaikį šalies progresą ir stipresnę bei sveikesnę Lietuvą, kurią perduosime ateities kartoms“, – pabrėžia darbą baigianti ministrė dr. M. Jakubauskienė.
