Lietuva žengia reikšmingą žingsnį stiprindama pasirengimą ekstremalioms hidrologinėms situacijoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarime protokoliniu sprendimu patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo priemonių planą – dokumentą, kuris apibrėžia, kaip valstybės institucijos, savivaldybės ir gelbėjimo tarnybos veiks kylant potvynio grėsmei. Kaip skelbia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, šiuo planu siekiama užtikrinti koordinuotą, nuoseklų ir efektyvų reagavimą į potvynius bei sumažinti jų daromą žalą gyventojams, infrastruktūrai ir aplinkai.
Oficialūs Aplinkos ministerijos duomenys rodo, kad potvynių grėsmės zonoje šiuo metu atsiduria daugiau nei 5 procentai Lietuvos teritorijos – tai milžiniškas 351 tūkstančio hektarų plotas. Vyriausybės patvirtintame plane konstatuojama, kad tradiciniai pavasariniai atlydžiai nebėra vienintelė grėsmė. Dėl kintančio klimato vis dažniau susiduriama su staigiais vasaros liūčių sukeltais potvyniais miestuose ir netikėtais upių išsiliejimais žiemą. Šis planas yra tiesioginis atsakas į gamtos siunčiamus signalus, siekiant apsaugoti ne tik žmonių turtą, bet ir jų gyvybes bei šalies infrastruktūrą.
Viena svarbiausių naujienų – įspūdinga finansinė injekcija. Skaičiuojama, kad potvynių prevencijai Vidurio ir Vakarų Lietuvoje bus atseikėta apie 34 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų. Šie pinigai nebus „palaidoti“ popierinėse ataskaitose: numatytos 43 konkrečios inžinerinės priemonės dvylikoje labiausiai pažeidžiamų savivaldybių. Planuojama statyti naujus ir rekonstruoti senus apsauginius pylimų tinklus, aukštinti kelius, kurie potvynių metu tampa nepravažiuojami, bei diegti modernias vandens lygio stebėjimo sistemas. Tai investicija, kuri, specialistų teigimu, ateityje padės išvengti dešimteriopai didesnių nuostolių.
Tačiau plane numatytos ne tik statybos. Vyriausybė pirmą kartą taip garsiai prabyla apie „minkštąsias“ priemones, kurios pasitelkia pačią gamtą. Ketinama įveisti naujus miškų plotus, kurie veiktų kaip natūralūs barjerai, stabdantys paviršinį vandens nutekėjimą į upes. Taip pat numatoma šalinti nenaudojamas ar avarinės būklės užtvankas, kurios seniai neatlieka savo funkcijos, o potvynio metu gali neatlaikyti spaudimo ir sukelti katastrofiškas pasekmes žemiau esančioms gyvenvietėms. Toks posūkis link gamtosauginių sprendimų rodo modernų požiūrį į saugumą, derinant žmogaus poreikius su ekosistemos stabilumu.
Gyventojams bene svarbiausia žinia yra tai, kad informacija apie grėsmes tampa pasiekiama ranka. Vyriausybė akcentuoja, kad kiekvienas pilietis privalo žinoti, ar jo namas stovi saugioje vietoje. Atnaujinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, pasiekiami per portalą lt72.lt, leidžia pamatyti realią prognozę: nuo dažnų, kas dešimtmetį pasikartojančių potvynių, iki katastrofiškų scenarijų, kurie nutinka kartą per tūkstantį metų. Šis viešumas skirtas ne gąsdinimui, o sąmoningumo didinimui – kad pirkdami sklypą ar statydami namą žmonės atsakingai įvertintų, ar po kelerių metų jiems nereikės rūpintis evakuacija.
Institucijų bendradarbiavimas taip pat kyla į aukštesnį lygį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su savivaldybėmis turės užtikrinti, kad ekstremalių situacijų valdymo centrai veiktų be priekaištų. Plane numatyta ne tik techninė pagalba, bet ir nuolatinės pratybos bei gyventojų švietimas. Akcentuojama, kad valstybė pasirūpins kritine infrastruktūra, tačiau ir patys gyventojai turi žinoti pagrindines taisykles: kaip paruošti savo turtą, ką įsidėti į „išgyvenimo krepšį“ ir kaip reaguoti gavus perspėjimo žinutę į mobilųjį telefoną.
Galiausiai, naujasis planas palies ir paveldosaugą. Pirmą kartą detaliai įvertinta rizika kultūros vertybėms, esančioms upių slėniuose. Identifikavus pažeidžiamiausius objektus, bus kuriami specifiniai jų apsaugos scenarijai, kad istorinis Lietuvos veidas nebūtų nuplautas nenumatytų stichijų. Vyriausybės patvirtintas dokumentas aiškiai signalizuoja: laikas, kai su potvyniais kovojome tik jiems prasidėjus, baigėsi. Prasideda sistemingas, moksliškai pagrįstas ir finansiškai sutvirtintas pasiruošimo etapas, kurio tikslas vienas – padaryti Lietuvą atsparią bet kokiam vandens iššūkiui.
