Elektros kaina biržoje šiuo metu kelia didelį susirūpinimą tiek vartotojams, tiek energetikos ekspertams, nes pastaraisiais mėnesiais ji pasiekė naujas aukštumas, paveikdama visą Lietuvos ekonomiką. 2026 metų pradžioje, ypač sausio mėnesį, vidutinė elektros kaina biržoje “Nord Pool” siekė rekordinį 152,47 euro už megavatvalandę (Eur/MWh) lygį, kas yra beveik 82 procentais daugiau nei gruodžio mėnesį 2025 metais. Šis kainų šuolis atskleidžia gilesnes problemas, susijusias su oro sąlygomis, energijos paklausa ir tiekimo grandinėmis, o vartotojai jaučia tai per didesnes sąskaitas už elektrą.
Šių metų sausis tapo ypatingu periodu elektros kainos biržoje dinamikai. Kaip rodo duomenys, kainos svyravo nuo minimalių 7,65 Eur/MWh iki net 441,58 Eur/MWh per 15 minučių intervalus Baltijos šalių zonoje. Tokie svyravimai nėra atsitiktiniai – jie susiję su šaltu oru, kuris padidino energijos paklausą šildymui, o tuo pačiu metu sumažino kai kurių atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ir saulės elektrinių, efektyvumą. Ekspertai, tokie kaip “Elektrum Lietuva” komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas, pabrėžia, kad elektros kaina biržoje šoktelėjo dėl disbalanso tarp paklausos ir pasiūlos: “Tokiu metu elektros reikia labai daug, o ją pagaminti brangu, todėl ir susidaro disbalansas, kuris lemia rekordinę biržos kainą.” Palyginti su praėjusiais metais, šis šuolis yra 70 procentų didesnis nei 2025 metų sausį, kai vidutinė kaina buvo 89,38 Eur/MWh.
Žvelgiant į vasario mėnesį, elektros kaina biržoje rodo tam tikrą stabilizavimąsi, tačiau vis dar lieka aukštame lygyje. Pavyzdžiui, vasario 9–15 dienomis vidutinė savaitės kaina “Nord Pool” biržoje Lietuvoje sumažėjo 21,8 procento iki 169 Eur/MWh, kas yra žemiausia šį mėnesį. Vis dėlto, vasario 16 dieną kainos svyravo nuo 0,053 iki 0,189 Eur/kWh per skirtingus laiko intervalus, o vidutinė dienos kaina siekė apie 23,1 Eur ct/kWh. Šie duomenys rodo, kad elektros kaina biržoje yra jautri oro pokyčiams – šaltesnės dienos kelia kainas aukštyn, o švelnesnės leidžia joms kristi. Be to, vasario 18 dieną, remiantis prognozėmis, pigiausias laikas naudoti elektrą bus nuo 21:30 iki 22:00 val., kai kainos nukris žemiau vidurkio.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių elektros kainą biržoje, yra geopolitinė situacija ir energijos importas. Lietuva, kaip Baltijos šalių dalis, stipriai priklauso nuo Šiaurės Europos energijos rinkos, kur kainos formuojasi pagal paklausą ir pasiūlą. Pavyzdžiui, sausio mėnesį kainų šuolis buvo susijęs su šaltu oru, kuris paveikė ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines šalis, tokias kaip Latvija ir Estija, kur kainos buvo panašios – apie 152 Eur/MWh. Be to, pereinamoji prie 15 minučių intervalo prekybos sistema “Nord Pool” biržoje, įsigaliojusi nuo 2025 metų rugsėjo, leidžia tiksliau stebėti svyravimus, tačiau taip pat atskleidžia didesnius kainų šuolius, kurie kartais viršija 1 eurą už kilovatvalandę. Ši sistema, privaloma pagal ES reguliavimus, keičia kainų skaičiavimą ir reikalauja vartotojų prisitaikymo.
Elektros kaina biržoje tiesiogiai veikia vartotojus, ypač tuos, kurie pasirinko nefiksuotus planus. Sausio mėnesį vidutinė kaina garantiniame tiekime padidėjo, o vasario mėnesį, palyginti su sausiu, ji kilo 39–51 procentais. Visuomeninio tiekimo kaina nuo 2026 metų sausio 1 dienos yra 0,220 Eur/kWh viena laiko zona, o valstybės reguliuojama persiuntimo paslauga padidėjo iki 0,111 Eur/kWh. Tai reiškia, kad namų ūkiai, kurie nepasirinko fiksuotų planų, patiria didesnes išlaidas. Pavyzdžiui, vasario 2 dieną kainos šoktelėjo iki 65,5 cento už kWh tam tikrais intervalais, o paros vidurkis siekė 38,9 cento. Ekspertai pataria stebėti kainas per programas kaip “XYdata” ar “P5”, kurios rodo realaus laiko duomenis ir padeda optimizuoti vartojimą.
Kalbant apie ateities perspektyvas, elektros kaina biržoje gali stabilizuotis dėl didėjančio atsinaujinančios energijos vaidmens. Lietuva siekia pereiti prie žaliosios energetikos, o tokie projektai kaip saulės ir vėjo elektrinės gali sumažinti priklausomybę nuo importo. Tačiau, kaip rodo sausio rekordas, ekstremalios oro sąlygos vis dar kelia riziką. Japonijos pavyzdys, kur šalis kelia tikslą iki 2040 metų pereiti prie atsinaujinančios energijos ir mažinti branduolinę priklausomybę, galėtų būti įkvėpimas Lietuvai. Susijęs straipsnis apie energetikos transformaciją. Be to, Europos Sąjungos direktyvos, tokios kaip pereinamoji prie 15 minučių intervalo, skatina efektyvesnę prekybą, bet reikalauja investicijų į infrastruktūrą.
Vartotojams rekomenduojama rinktis fiksuotus planus, kad išvengtų svyravimų. Pavyzdžiui, vidutinė nefiksuota kaina sausį buvo 0,343 Eur/kWh, o vasarį – jau aukštesnė. Taip pat, optimizuojant vartojimą pagal pigesnius intervalus, galima sutaupyti. Vasario 18 dieną pigiausi laikai – vakare, kai kaina nukrenta žemiau 20 Eur ct/kWh. Šie patarimai ypač aktualūs žiemos metu, kai paklausa didesnė.
Elektros kaina biržoje taip pat atspindi platesnes ekonomines tendencijas. Sausio šuolis paveikė verslus, ypač tuos, kurie priklauso nuo energijos, kaip gamyba ar žemės ūkis. Daugiau apie energetikos krizės poveikį. Kainų kilimas siejamas su geopolitiniais veiksniais, tokiais kaip tiekimo sutrikimai iš Rusijos ar Ukrainos konflikto pasekmės. Lietuva, siekdama energetinės nepriklausomybės, investuoja į saulės elektrines su kaupikliais – papildomi 10 mln. eurų gyventojams. Susijęs straipsnis.
Be to, elektros kaina biržoje kelia klausimus apie tvarumą. Aukštos kainos skatina pereiti prie atsinaujinančių šaltinių, tačiau žiemą jie mažiau efektyvūs. Pavyzdžiui, sausį saulės elektrinės generavo mažiau naudos dėl šalčio. Plačiau apie saulės energetiką. Mokslininkai įspėja, kad saulės energetikos bumas slepia atliekų krizę, kuriai Europa nepasiruošusi. Susijęs tyrimas.
Vyriausybės vaidmuo čia lemiamas. 2026 metais patvirtinti pakeitimai gerinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokos administravimą. Daugiau apie tai. Be to, kovai su klimato kaita skirta 552 mln. eurų. Susijęs straipsnis.
Apibendrinant, elektros kaina biržoje 2026 metais rodo, kad Lietuva turi stiprinti energetinę nepriklausomybę. Sausio rekordas – perspėjimas, kad be investicijų į atsinaujinančius šaltinius kainos liks nestabilios. Vartotojai turėtų stebėti kainas ir rinktis taupius sprendimus. Ateityje, su pereinamuoju prie 15 min. intervalo, kainos taps dar skaidresnės, bet reikalaujančios adaptyvumo. Daugiau apie biržos pokyčius.
Šis straipsnis remiasi naujausiais duomenimis ir ekspertų įžvalgomis, siekiant pateikti visapusišką vaizdą. Elektros kaina biržoje – ne tik skaičiai, bet ir signalas keisti vartojimo įpročius link tvarumo
