Naujienos Klimatas Mokslas

Europa šils: mokslininkai prognozuoja 42 papildomas vasaros dienas

Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad Europa gali susidurti su net 42 papildomomis vasaros dienomis iki 2100 m., jeigu dabartinės klimato kaitos tendencijos tęsis.

Tyrėjai, vadovaujami Dr. Celios Martin-Puertas iš Royal Holloway geografijos katedros, pasitelkė neįprastą klimatologinį šaltinį – ežerų dumblo sluoksnius. Šie sedimentų sluoksniai, susidarantys sezonų ciklų metu, veikia kaip natūralios klimato „chronikos“, fiksuojančios, kaip per šimtmečius keitėsi metų laikai.

Pasak mokslininkų, esminis veiksnys, lemiantis vasaros trukmės ilgėjimą, yra vadinamasis atititūdinis temperatūrų gradientas – skirtumas tarp Arktikos ir pusiaujo temperatūrų. Kai šis gradientas susilpnėja (pvz., dėl Arktikos greito įšilimo), atmosferiniai srautai silpsta, o tai leidžia vasaros modeliams išsilaikyti ilgiau.

Tyrimo duomenimis, kiekvienam vienam laipsniui, kuriuo gradientas sumažėja, vasaros sezonas Europoje gali pailgėti maždaug šešias dienas. Jei dabartinis Arktikos įšilimo tempas išliks, tai gali reikšti net aštuonis vasaros mėnesius per metus iki XXII a. pradžios.

Identiškos klimato sąlygos jau egzistavo maždaug prieš 6 000 metų – rekonstruotos senovės ežerų nuosėdos rodo, kad tais laikais Europa patirdavo net iki ~200 dienų šilto sezono.Tokia paralelė su praeitimi suteikia rimtą įžvalgą: tai ne tik vienkartinis reiškinys, bet giliau klimatologijoje įsišaknijusi tendencija.

Tyrimo autorės, Dr. Laura Boyall, teigimu, nors silpnesnis temperatūrų gradientas – tai natūralus procesas, dabartinis greitis ir intensyvumas yra ypatingi. Tai rodo, kad žmogaus veikla – ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – pagreitina procesus, kurie praeityje buvo daug lėtesni.

Tokie pokyčiai gali turėti reikšmingų padarinių: pailgėjusios vasaros grėsmė dar labiau sutrumpins žiemą, tačiau intensyvios karščio bangos, sausros ir tropiniai orai gali kelti grėsmę ekosistemoms, žemės ūkiui, vandens ištekliams ir gyventojų sveikatai.

Šis tyrimas primena, kad praeities geologiniai ir klimatologiniai duomenys – tarsi langas į ateitį. Analizuodami senovės nuosėdas, mokslininkai gali geriau numatyti, kokių klimato iššūkių laukti – ir kokių sprendimų reikės, kad būtų sušvelnintas šiltėjančios Europos poveikis gyvenimui ir visuomenei.

Šaltiniai: euronews

Jums gali patikti

biometanu
Naujienos Aplinka Verslas

Maisto atliekos virsta biometanu: Lietuvoje pradedamas naujas žiedinės energetikos etapas

Lietuvoje įsibėgėja naujas žiedinės ekonomikos ir tvarios energetikos projektas – bendrovė „Engerta“ Panevėžio rajone pradeda įgyvendinti biometano gamyklos statybas, kurioje
populiariausios kapiniu geles
Aplinka Naujienos

Populiariausios kapinių gėlės: kaip dirbtiniai žiedai teršia aplinką ir ką rinktis vietoj jų

Populiariausios kapinių gėlės Lietuvoje kasmet tampa ne tik atminimo simboliu, bet ir aplinkosaugos iššūkiu. Vėlinių laikotarpiu, kai tūkstančiai žmonių lanko