Europos Komisija (EK) informavo, kad nutraukta 2017 m. vasario 15 d. prieš Lietuvą pradėta formali ES teisės pažeidimo procedūra dėl Miesto nuotekų direktyvos nuostatų neįgyvendinimo, nes buvo įgyvendinta didžioji dalis reikalavimų.
2017 m. Lietuvai įteiktame EK oficialiame pranešime buvo konstatuota, kad neužtikrinama, jog Kėdainiuose miesto nuotekos būtų išvalytos, laikantis šios direktyvos reikalavimų. Taip pat neįgyvendintas direktyvos reikalavimas, kad daugiau kaip 2 000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis, t.y. per didelė dalis nuotekų tvarkoma individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. Be to, Lietuva neturėjo duomenų, kur ir kokios individualios nuotekų sistemos įrengtos ir negali užtikrinti tinkamos jų kontrolės.
„Europos Komisijos sprendimas nutraukti pažeidimo procedūrą rodo, kad Lietuva padarė reikšmingą pažangą įgyvendindama Miesto nuotekų direktyvos reikalavimus. Tai – bendras savivaldos, vandens tiekėjų ir Aplinkos ministerijos darbo rezultatas, tačiau jau dabar turime ruoštis nuo 2027 metų vidurio įsigaliosiantiems dar griežtesniems reikalavimams“, – sako aplinkos viceministrė Akvilė Gargasaitė.
Aplinkos ministerija, šalindama šį pažeidimą ir panaudojusi ES lėšas, įsteigė Vandentvarkos fondą. 56 mln. eurų šio fondo lėšų buvo palankiomis sąlygomis paskolintos vandentvarkos įmonėms naujų vandens ir nuotekų tinklų tiesimui ir gyventojų prijungimui prie šių tinklų dalyje gyvenviečių. Papildomai iš nacionalinių programų buvo skirta dar apie 15 mln. eurų šiems tikslams. Skaičiuota, kad šios direktyvos tikslams pasiekti reikia prie nuotekų tinklų gyvenvietėse prijungti daugiau kaip 25 000 gyventojų.
Taip pat Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai skirta daugiau kaip 3 mln. eurų ES lėšų, dar 0,8 mln. eurų suma prisidėjo pati savivaldybė ir bendrovė „Kėdainių vandenys“. Nuo 2022 m. šie įrenginiai veikia tinkamai ir atitinka direktyvos reikalavimus.
Aplinkos ministerija inicijavo Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) sukūrimą. Jos tikslas – rinkti informaciją apie visas individualias nuotekų tvarkymo sistemas, kad, esant poreikiui, būtų galima užtikrinti, jog į aplinką nepatektų nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos, o informacija bus naudojama ir teikiant ataskaitas EK apie individualių nuotekų tvarkymą gyvenvietėse.
Nuo 2027 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje šios direktyvos naujoje redakcijoje numatyta, kad visose aglomeracijose nuo 1 000 gyventojų turės būti įdiegta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Nustatomi griežtesni reikalavimai azoto ir fosforo šalinimui iš nuotekų, keliami nauji reikalavimai valyti mikroteršalus pašalinant farmacijos (vaistų) ir kosmetikos produktų medžiagas. Taip pat bus didinama gamintojų atsakomybė, prisidedant prie vaistų ir kosmetikos medžiagų valymo išlaidų padengimo, siekiama energetinio neutralumo tikslų, plečiamas tiriamų teršalų sąrašas.
Publikavo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
