Japonijoje saulės energetikos plėtrai kyla ne technologijų, o vietos problema. Tankiai apgyvendintoje ir kalnuotoje šalyje dideliems saulės parkams tinkamos teritorijos tampa vis sunkiau randamos. Todėl vis daugiau dėmesio sulaukia vietos, kurios kadaise buvo skirtos visai kitai paskirčiai – seni golfo aikštynai.
Prieš kelis dešimtmečius Japonijoje golfo aikštynų buvo statoma itin daug. Ekonominio pakilimo metais golfas tapo verslo ir laisvalaikio kultūros dalimi, o šalyje atsirado daugybė didelių aikštynų.
Tačiau laikui bėgant dalis jų prarado lankytojus ir tapo nepelningi. Šiandien kai kurie iš jų gauna antrą gyvenimą – vietoje golfo lazdų čia montuojami saulės moduliai.
Kodėl būtent golfo aikštynai?
Dideliems saulės parkams reikia ne tik saulės. Svarbu ir pakankamas žemės plotas, galimybė prisijungti prie elektros tinklo bei tinkamas atstumas nuo gyvenamųjų teritorijų.
Buvę golfo aikštynai daugeliu atvejų atitinka šiuos kriterijus. Jie jau buvo išvalyti, suformuoti, turi kelius ir infrastruktūrą, o jų reljefas dažnai yra tinkamesnis statyboms nei kalnuotos ar miškingos teritorijos.
Remiantis „BloombergNEF“ duomenų analize, maždaug 9 proc. Japonijos didelės galios saulės elektrinių pajėgumų jau įrengta buvusių golfo aikštynų teritorijose. Dar mažiausiai 1 GW projektų tokiose vietose yra paskelbta arba statoma.
Vienas aikštynas – 152 MW saulės elektrinė
Vienas iš naujausių pavyzdžių – Gunmos prefektūroje esantis Minohara Country Club.
27 duobučių golfo aikštyną 2025 metais įsigijo Japonijos statybų ir nekilnojamojo turto bendrovė. Jos planuose – teritorijoje įrengti net 152 MW galios saulės elektrinę.
Kol vyksta planavimo ir aplinkos vertinimo procesai, aikštynas dar veikia. Planuojama, kad golfo klubas bus uždarytas 2030 metais, o tuomet teritorija bus pradėta pritaikyti saulės elektrinei.
Tai gerai iliustruoja platesnę Japonijos problemą: šalyje teoriškai yra daug teritorijų, kuriose būtų galima gaminti saulės ir vėjo energiją, tačiau praktiškai tinkamą žemę dideliems projektams rasti sudėtinga.
Saulės energetikos proveržis po Fukušimos
Japonijos susidomėjimas saulės energetika smarkiai išaugo po 2011 metais įvykusios Fukušimos branduolinės elektrinės avarijos.
Po jos šalis uždarė branduolinius reaktorius, kurie anksčiau pagamindavo maždaug trečdalį Japonijos elektros energijos. Siekdama paskatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, vyriausybė įvedė dosnią elektros supirkimo sistemą, kuri paskatino saulės elektrinių statybų bangą.
Tačiau kartu išryškėjo kita problema.
Kai kurie dideli saulės parkai pradėti statyti miškuose ar kalvotose vietovėse. Dėl medžių kirtimo, kraštovaizdžio pokyčių ir galimos nuošliaužų rizikos dalis projektų sulaukė vietos gyventojų pasipriešinimo.
Todėl jau pakeistos paskirties teritorijos, tokios kaip seni golfo aikštynai, tampa patrauklesne alternatyva.
Tačiau golfo aikštynų neužteks
Šis sprendimas negali būti ilgalaikis vienintelis atsakymas.
Golfo aikštynų skaičius yra ribotas, o saulės energetikos poreikis Japonijoje auga. Todėl kūrėjai jau ieško kitų sprendimų – nuo mažesnių saulės elektrinių apleistose žemės ūkio teritorijose iki naujos kartos saulės elementų.
Japonija taip pat daug vilčių sieja su perovskitiniais saulės elementais. Ši technologija ateityje galėtų leisti saulės energiją gaminti ne tik dideliuose parkuose, bet ir ant pastatų fasadų, stogų bei kitų paviršių, kuriuose tradiciniams saulės moduliams vietos ar konstrukcinių galimybių nėra.
Kai sena infrastruktūra tampa naujos energetikos dalimi
Japonijos pavyzdys įdomus ne vien dėl saulės elektrinių.
Jis rodo platesnę energetikos transformacijos tendenciją – ieškoma ne tik naujų technologijų, bet ir naujų būdų panaudoti jau egzistuojančią infrastruktūrą.
Vieta, kuri prieš kelis dešimtmečius buvo sukurta golfo aikštynui, šiandien gali tapti elektros gamybos objektu.
