Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima naftos gavybos mažėjimo tendencija, tačiau specialistai pabrėžia, kad šalies naftos ištekliai vis dar išlieka reikšmingi. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje išgauta 26,57 tūkst. kubinių metrų naftos – tai maždaug 5 procentais mažiau nei 2024 metais. Nepaisant mažėjančių gavybos apimčių, šalies žemės gelmėse vis dar slypi nemaži šio energetinio ištekliaus rezervai.
Ekspertų teigimu, 2025 metų pabaigoje Lietuvoje likusių išgaunamųjų naftos išteklių kiekis siekė apie 2 109,95 tūkst. kubinių metrų. Tai rodo, kad nors kasmet išgaunamos naftos kiekis mažėja, šalis vis dar turi potencialą naudoti šiuos išteklius ateityje. Nuo 1990 metų, kai Lietuvoje pradėta aktyvi naftos gavyba, iki 2025 metų pabaigos iš viso jau išgauta apie 5 622 tūkst. kubinių metrų naftos.
Nafta Lietuvoje išgaunama tik sausumoje esančiuose telkiniuose, daugiausia Vakarų Lietuvos regione. 2025 metais gavyba vyko 11 detaliai išžvalgytų telkinių. Tarp jų – Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Vėžaičių, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Šiūparių, Agluonėnų ir Genčų telkiniai. Šie telkiniai laikomi pagrindiniais Lietuvos naftos pramonės objektais, kuriuose vykdomi gavybos darbai.
Naftos išteklių naudojimą Lietuvoje reguliuoja valstybės institucijos, o gavyba vykdoma laikantis griežtų aplinkosaugos ir išteklių naudojimo reikalavimų. Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius šiuo metu išduoti aštuonioms bendrovėms, tarp jų – „LOTOS Geonafta“, „Minijos nafta“, „Manifoldas“, „Genčių nafta“, „Troba“, „LL investicijos“, „TAN Oil“ ir „Diseta“. Vis dėlto realiai 2025 metais naftos gavybos darbus vykdė tik keturios iš šių bendrovių.
Naftos gavybos infrastruktūra Lietuvoje taip pat išlieka gana plati. 2025 metų pabaigoje šalyje veikė 82 eksploataciniai gręžiniai. Iš jų 32 buvo skirti tiesioginei naftos gavybai, 30 – stebėjimui, o dar 20 – injekcijai, kuri naudojama telkinių eksploatacijos procesams palaikyti. Tokia infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti telkinius ir stebėti jų būklę.
Specialistai pažymi, kad naftos gavybos mažėjimą Lietuvoje lemia keli veiksniai. Viena pagrindinių priežasčių – senkantys telkiniai, kurie buvo intensyviai eksploatuojami nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Be to, naujų didelių telkinių atradimai pastaraisiais metais yra reti, o jų žvalgyba reikalauja didelių investicijų ir technologinių išteklių.
Nepaisant to, Lietuvos geologai pabrėžia, kad likę naftos ištekliai vis dar gali turėti ekonominę reikšmę. Tinkamai valdant telkinius ir taikant modernias gavybos technologijas, dalis šių išteklių gali būti eksploatuojama dar ne vienerius metus. Todėl nors naftos gavyba Lietuvoje pamažu mažėja, šis energetinis išteklius ir toliau išlieka svarbia šalies gamtinių išteklių dalimi.
