Pastaraisiais metais mados sektorius įgyvendino ambicingus „žaliosios transformacijos“ įsipareigojimus – ypač pereinant nuo naujo (virgin) poliesterio prie perdirbto poliesterio. Tarptautinės prekės ženklo įmonės, įskaitant H&M, Adidas, Puma, Patagonia ir kitas, iš esmės pakeitė savo poliesterio naudojimą, naudodamos perdirbtą poliesterį kaip tvarumo ženklo dalį ir žadėdamos visišką perėjimą iki 2030 metų. Tačiau nauja Changing Markets Foundation (keičiamų rinkų fondo) tyrimų ataskaita, parengta kartu su Mikroplastiko tyrimų grupe Čukuros universitete Turkijoje, rodo, kad toks „žalias sprendimas“ gali smarkiai padidinti mikroplastiko taršą, o ne sumažinti ją.
Perdirbtas poliesteris – problema, ne sprendimas
Pagrindinė problema – tai, kad net 98 procentai perdirbto poliesterio mados gaminiuose vis dar pagaminti iš plastikinių butelių, o ne iš tekstilės atliekų. Nors tokio perdirbto pluošto naudojimas dažnai pristatomas kaip „žiedinės ekonomikos“ dalis, nauja analizė rodo, kad drabužiai, pagaminti iš perdirbto poliesterio, išskiria apie 55 procentais daugiau mikroplastiko dalelių skalbiant, palyginti su nauju (virgin) poliesteriu. Be to, šios dalelės yra apie 20 procentų mažesnės, todėl jos lengviau patenka į vandenį, dirvožemį ir ekosistemas ir sunkiau filtruojamos.
Konkretūs prekių ženklų rezultatai
Ataskaitoje buvo ištirti nedideli drabužių pavyzdžiai iš penkių didelių mados ženklų: Adidas, H&M, Nike, Shein ir Zara. Tyrimo rezultatai parodė, kad:
- Nike poliesterio drabužiai – tiek perdirbti, tiek nauji – išskiria daugiausiai mikroplastiko: daugiau nei 30 000 pluošto siūlių vienam gramui medžiagos. Tai buvo keturis kartus daugiau nei H&M ir septynis kartus daugiau nei Zara.
- Shein perdirbtas poliesteris pluošto išskyrimo atžvilgiu buvo panašus į naują poliesterį, sukeliant klausimų dėl teisingo perdirbtos medžiagos žymėjimo.
Be to, Shein jau buvo nubausta didelėmis baudomis – iki 40 mln. eurų – dėl klaidinančių ekologinių teiginių ir neteisėtų nuolaidų reklamos praktikų.
Kritika „žaliosioms“ iniciatyvoms ir industrijos reakcijos
Ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos tokį naudojimą perdirbto poliesterio vadina „greenwashing“ – t. y. žaliojo įvaizdžio kūrimu be realios poveikio aplinkai. Pasak Urskos Trunk iš Changing Markets Foundation, mada pardavinėja perdirbtą poliesterį kaip sprendimą, tačiau faktai rodo, kad iš esmės šis sprendimas giliai įsišaknina priklausomybę nuo sintetinės medžiagos. Ji priduria, kad paprasti dizaino patobulinimai ar technologinės smulkmenos nepašalins šios problemos: reikia faktiškai mažinti sintetinės pluošto gamybą, keisti medžiagų kilmę ir nebeversti plastikinių butelių „trumpalaike“ mados žaliava.
Reaguodamos į kritiką, H&M ir Adidas paskelbė savo pozicijas:
- H&M teigia, kad pripažįsta išmetamų pluošto dalelių iššūkį ir dirba su naujomis gamybos technologijomis, kurios mažintų pluošto išsiskyrimą, bei remia tyrimus apie efektyvesnę perdirbimo ir pakartotinio naudojimo technologiją. Kompanijos atstovas taip pat pažymėjo, kad nors poliesteris sudaro apie 22 proc. medžiagų portfelio, medvilnė vis dar yra pagrindinė H&M naudojama medžiaga, o sintetinių medžiagų pasirinkimas vis tiek reikalingas funkcijai užtikrinti.
- Adidas gynė perdirbto poliesterio naudojimą, teigdamas, kad jo anglies pėdsakas yra žymiai mažesnis nei naujo poliesterio, ir kad moksliniai tyrimai nerodo didelio skirtumo tarp naujų ir perdirbtų pluoštų mikroplastiko išsiskyrimo atžvilgiu, pažymint, kad pluošto suskaidymas priklauso nuo daugelio veiksnių, o ne vien tik žaliavos tipo.
Tyrimas kelia svarbių klausimų apie tvarumo vertę mados sektoriuje. Perdirbtas poliesteris, nors ir populiarus dėl „žaliojo“ įvaizdžio, gali prisidėti prie rimtesnės mikroplastiko taršos nei manyta, jei jo naudojimas nebus derinamas su realiais žingsniais mažinti sintetinių pluoštų gamybą ir keisti žaliavų grandines. Sektoriaus ekspertai teigia, kad tik holistinė medžiagų politika, geresnės priemonės pluošto išsiskyrimo mažinimui ir stipresnis reguliavimas gali išspręsti esminę problemą, o ne tik kūrybiškai pateikti „žalius“ pažadus.
Šaltinis: Euronews
