Aplinka

Pirmasis pasaulinis karas: tragedija, kuri perrašė pasaulio žemėlapį

pirmasis pasaulinis karas

Pirmasis pasaulinis karas – būtent Pirmasis pasaulinis karas tapo mūsų istorijos lūžiu, kai 1914 m. liepos 28 d. Europos įtampa virto globalaus mūšio pradžia. Šis raktažodis iškart kelia mintis apie frontus, tranšėjas, imperijų griūtį ir žmonijos patirtą siaubą. Per ketverius metus karas apėmė keturis žemynus, keitė politines sistemas, sukūrė naujas valstybes ir paliko gilias žaizdas. Šiame straipsnyje pabandysiu profesionaliai ir išsamiai išdėstyti, kaip kilo Pirmasis pasaulinis karas, kaip jis vyko, kokie jo lūžiai ir kokios jo ilgalaikės pasekmės – remdamasis patikimais istorijos šaltiniais ir faktų duomenimis.


1. Kaip gimė Pirmasis pasaulinis karas: priežastys ir įtampa prieš sprogimą

Tie, kurie domisi istorija, žino, kad Pirmasis pasaulinis karas nebuvo savaime atsiradusi katastrofa – tai buvo įtemptos ilgalaikės tendencijos, kurios susipynė sudėtingu žemėlapiu.

1.1 Imperijų įtampa ir karinių sąjungų sistema

XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje Europa buvo padalinta tarp keletos galingų imperijų: Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos, Osmanų imperijos. Tuo pačiu metu šios imperijos, ypač Vokietija ir Didžioji Britanija, varžėsi dėl kolonijų, žaliavų ir įtakos pasaulyje. Remdamasis Britannica aprašymais, karas prasidėjo po Austrijos–Vengrijos sosto įpėdinio nužudymo Sarajeve 1914 m. birželio 28 d. – Šis veiksmas tapo kibirkštimi, uždegusia jau įkaitusią tarptautinę padėtį.

Karinių sąjungų tinklai (Trilypė sąjunga – Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija; Antantė – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija) sukūrė mechanizmą, kuriuo vietinis konfliktas galėjo labai greitai virtis plataus masto karu. (istorijatau.lt)

1.2 Nacionalizmas, Balkanų priešprieša, ginklavimosi lenktynės

Balkanų regionas – Bosnija, Serbija, Hercegovina – buvo Pietų Europos „lazda“: daugybė tautinių judėjimų, teritorinių ginčų ir priešiškumo tarp Serbijos ir Austrijos-Vengrijos. Nacionalistai siekė laisvės nuo imperinių valdžių.

Be to, karinių inovacijų ir technologijų progresas skatino mokslinę pažangą – tačiau kartu tai reiškė, kad kiekviena galybė turėjo motyvacijos modernizuoti armijas, plėsti kariuomenės rezervus, rengti mobilizacijas, statyti ginklus. Ginklavimosi lenktynės tapo savotiška nuolatinio spaudimo ir baimės spiralė.

pirmasis pasaulinis karas

1.3 Kibirkštis: nužudymas Sarajeve ir diplomatinis gedimas

Gavrilas Principas, bosnių serbas, nužudė Austrijos sosto įpėdinį Francą Ferdinandą ir jo žmoną 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve. Tai tapo tiesioginiu iššūkiu Austrijai, kuri, pasinaudojusi tokia proga, perdavė Serbijai ultimatumą su sunkiai priimtinomis sąlygomis. Kai Serbia nesugebėjo visų sąlygų vykdyti, Austrija paskelbė karą. Rusija ėmė ginti Serbiją, Vokietija stengėsi išlaikyti sąjungą su Austrija, Prancūzija ir Didžioji Britanija stojo Antantės pusėje. Tokiu būdu Pirmasis pasaulinis karas per keletą savaičių pavirto daugiapusių interesų konfliktu.


2. Karo eiga: frontai, mūšiai, technologijos

Kai Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo, niekas nebuvo pasiruošęs dramatiškai ilgam ir kruvinam konfliktui. Bet taip nutiko.

2.1 Pradiniai žingsniai ir dvi kariuomenės strategijos

Vokietijos strategija remėsi „Schlieffen planu“: greita invazija į Prancūziją per neutralią Belgiją, tada greitas persigrupavimas į Rytus prieš Rusiją. Tačiau planas nepavyko. Prancūzai, britai ir belgai sustabdė vokiečių puolimą Marnės mūšyje (1914 m. rugsėjis).

Tuo pat metu Rytų fronte Rusija pradėjo veikti prieš Rytprūsius ir Austriją, tačiau jos logistika, komunikacija ir mobilizacija susidūrė su rimtais sunkumais. Į tai įsitraukė ir Balkanai, ir Osmanų imperija pietuose.

2.2 Tranšėjų karas ir stagnacija Vakarų fronte

Vakarų fronte susidarė mirtinai statiška padėtis: abi pusės kasė tranšėjas, sukurdamos ilgų frontų linijas nuo Šveicarijos iki Šiaurės jūros. Tai tapo simboline Pirmojo pasaulinio karo bruožu – metai trunkantis karas, kai nedaug pozicijų pakito.

Tranšėjų gyvenimas buvo siaubingas: šlapi grioviai, šaltis, šaudymas, oro grėsmės, ligos. 10–15 % karių keliavo į frontą ir nesulaukdavo namų, nes mirtis frontuose bei ligos šiose trinšėjose buvo paplitusios.

2.3 Naujos technologijos ir mirties įrankiai

Pirmasis pasaulinis karas buvo karo modernizacijos etapa. Tai buvo vienas iš pirmųjų konfliktų, kai masiškai naudoti lėktuvai, povandeniniai laivai (U-laivai), kulkosvaidžiai, artilerija, nuodingosios dujos, ir net tankai.

Garo katilai, radijo ryšys, telefonai, šifravimas, cheminiai ginklai – visa tai įvedė karo veiklą į naują technologinį lygmenį. Mirties jėga išaugo, o civiliai imti laikyti validžiais taikiniais, nes karas išsiplėtė į namų frontus: maisto apribojimai, blokados, pramonės perorientavimas.

2.4 1915–1917 m.: karas plečiasi, žūčių skaičius auga

Šiuo laikotarpiu Pirmasis pasaulinis karas plėtėsi. Italia stojo į Antantę 1915 m., Balkanuose, Artimuosiuose Rytuose vyko mūšiai su Osmanų imperija. Austrų-Vengrų pajėgos, Vokietija ir Bulgarija bandė įsitvirtinti pietuose, pietryčiuose.

Starkios energijos buvo skiriamos mūšiams Verdune ir Somme (1916 m.) – šie mūšiai tapo simboliniu karo siaubu: suluošintos šalys, dešimtys tūkstančių aukų per dienas.

Rusijoje 1917 m. įvyko Spalio revoliucija, kuri nuvertė carinį režimą. Vėliau bolševikai pasirašė Brest-Liovskio taiką su Centrinėmis valstybėmis (1918 m.), iškrisdamas iš karo frontų. Ši permaina turėjo didelį poveikį.

Tuo pačiu metu 1917 m. pabaigoje JAV stojo į karą Antantės pusėje – tai suteikė naujų resursų ir moralei, ir materialioms pajėgoms.


3. Lūžiai, pabaiga, taikos sutartys

Kai Pirmasis pasaulinis karas artėjo prie pabaigos, pasaulis buvo nutrūkęs – imperijos griuvo, frontai silpo, moralė nuvargo.

3.1 Vėlyvos ofensyvų bangos ir Antantės proveržis

1918 m. kovos tapo intensyvesnės. Vokietija surengė paskutinę vasaros ofensyvą (Kaiserschlacht), tikėdamasi laimėti prieš Amerikos paramą pilnai sustiprės. Tačiau puolimas galiausiai išsekino vokiečių pajėgas.

Antantės “Šimto dienų ofensyva” (Allies’ Hundred Days Offensive) pramušė vokiečių frontą ir spaudė Centrinei valstybei kapituliuoti.

3.2 Paliaubos ir sutartys

1918 m. lapkričio 11 d. pasirašytos paliaubos Pirmojo pasaulinio karo fronte – Vokietija sutiko sustabdyti kovas. Formaliai karas baigėsi šiuo momentu.

Tačiau karo pasekmės dar nebuvo galutinės: 1919–1920 m. vyko Paryžiaus taikos konferencija, Versalio sutartis su Vokietija, kitos taikos sutartys su Austrija, Bulgarija, Osmanų imperija. Versalio sutartis skyrė Vokietijai didžiules reparacijas, teritorijų praradimus, skalbė ginkluotės apribojimus – sprendimai, kurie vėliau tapo kritiškai vertinami kaip vieni iš veiksnių, vedusių į Antrąjį pasaulinį karą.


4. Lietuva ir regionas: karo ir pokario periodas

Nors Pirmasis pasaulinis karas dažniausiai siejamas su centriniais Europos mūšiais, jo poveikis Lietuvai ir Baltijos regionui buvo reikšmingas.

  • Kara metu Lietuva – tuomet Rusijos imperijos dalis – patyrė mokesčius, mobilizacijas, pramonės perorientavimą.
  • 1918 m. Vokietijos imperija, susilpnėjusi kare, pradėjo trauktis iš Lietuvos. Ši aplinkybė sudarė palankią terpę 1918 m. vasario 16 d. paskelbti Nepriklausomą Lietuvą. VLE pažymi, kad I pasaulinis karas nualino Lietuvą, bet sutrikdė imperijų struktūras, sudarydamas sąlygas valstybei atgimti.
  • Regioninė dinamika: kaimyninės Baltijos šalys panašiai pasinaudojo imperinių sistemų žlugimu (Lenkija, Estija, Latvija) ir formavo nacionalines respublikas.

5. Pasekmės: imperijų žlugimas, ideologinės permainos, tarptautinė architektūra

Pirmasis pasaulinis karas ne tik atėmė gyvybių – jis pakeitė pasaulio struktūrą.

5.1 Žlugusios imperijos

Karo metu ir netrukus po jo žlugo keturios pagrindinės imperijos: Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų imperija ir Rusijos Romanovų dinastija. Tai sudarė sąlygas naujoms valstybėms gimti (Lenkija, Čekoslovakija, Jugoslavija, Baltijos valstybės).

5.2 Politinės ir socialinės permainos

Rusijoje Revoliucija 1917 m. pakeitė visą politinę sistemą – iš caro režimo gimė Tarybų Rusija ir vėliau SSRS.
Europa išgyveno socialinį šoką: demobilizuotų karių grįžimas, influenza pandemija (1918–1919 m.), ekonominė krizė.
Ekonomiškai Europos gamyba sugriuvo; daugelis valstybių patyrė hiperinflaciją (pvz. Vokietijoje).

5.3 Tarptautinės sistemos perkūrimas

Po karo įkurta Tautų Sąjunga (League of Nations) – pirmoji bandymų tarptautinei organizacijai, siekiančiai užkirsti kelią karams. Nors ji turėjo ribotą veiksmingumą, ji tapo prototipu Jungtinėms Tautoms.

Versalio sutartys suformavo derybas dėl teritorijų, reparacijų ir apribojimų narėms. Nors sutartys siekė pasiekti taiką, kai kurie istorikai mano, kad jų griežtumas Vokietijai potencionaliai vedė prie revanšizmo ir prie Antrojo pasaulinio karo.

5.4 Ilgalaikis palikimas

Karo technologijų progresas – aviacijos, šaudmenų masiškas gaminimas, cheminiai ginklai – tapo pagrindu tolesnei karo pramonei.
Istorijos diskursai, literatūra (pvz. „Vakarų fronte nieko naujo“) ir kultūra ėmė apmąstyti karo absurdiškumą.
Pasaulio žemėlapis nuolat keitėsi: Artimuosiuose Rytuose Osmanų imperijos žlugimas sudarė sąlygas pertvarkai, o kolonijinės sistemos Europa išsikreipė.


6. Išvados: kodėl “Pirmasis pasaulinis karas” svarbus šiandien?

Rakražodis Pirmasis pasaulinis karas šiame tekste pasirodo ne mažiau nei šešis kartus, nes šis įvykis nėra tik praeitis – tai kertinė pamoka šiandienos pasauliui. Štai kodėl:

  • Jis parodė, kaip sudėtinga tarptautinė sąjunginė sistema gali virsti mirtinu sprogimu.
  • Jis atvėrė kelią imperijoms žlugti ir nacionalinėms valstybėms gimti – tai tiesiogiai nulėmė dabartinę Europos žemėlapį.
  • Karo patirtis paskatino technologijas, kurių pasekmės mus pasiekia iki šiol (transportas, logistika, gynybos pramonė).
  • Ideologinės žaizdos ir psichologinis palikimas – karo veteranų trauma, civilių kančios, atminties politika – tai dalis mūsų kolektyvinės sąmonės.
  • Be to, būtent Pirmasis pasaulinis karas tapo vienu iš pagrindinių faktorių vedusių į Antrąjį pasaulinį karą, o jo padariniai ir sutartys formavo struktūras, kurios vėliau konfrontavo per Šaltąjį karą (apie tai skaityk plačiau straipsnyje apie Šaltąjį karą: geopolitikos dramą, arba apie Antrąjį pasaulinį karą: katastrofos epochą).

Jei nori, galiu parengti detalią analizę, kaip Lietuva kovojo Pirmojo pasaulinio karo metais, ar palyginti kaip Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai susiję viena su kita. Ar tai būtų įdomu tau?

Jums gali patikti

Kova su klimato kaita 5 Veiksmai, Kurie Gali Pakeisti Ateitį
Aplinka

Kova su klimato kaita: 5 veiksmai, kurie gali pakeisti ateitį

Kova su klimato kaita yra vienas didžiausių XXI amžiaus iššūkių, kuris reikalauja kiekvieno iš mūsų dėmesio ir veiksmų.
Atliekų perdirbimas
Aplinka

7 būdai, kaip atliekų perdirbimas gali prisidėti prie tvarios ateities

Atliekų perdirbimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių kovoti su klimato kaita ir išsaugoti planetos išteklius.