Populiariausios kapinių gėlės Lietuvoje kasmet tampa ne tik atminimo simboliu, bet ir aplinkosaugos iššūkiu. Vėlinių laikotarpiu, kai tūkstančiai žmonių lanko artimųjų kapus, kapinės pasidengia spalvingais žiedais, vainikais ir žvakėmis. Deja, vis dažniau vietoj gyvų augalų pasirenkamos dirbtinės gėlės, kurios vizualiai atrodo tvarkingai, tačiau daro ilgalaikę žalą gamtai.
Dirbtinės gėlės populiarios dėl savo patogumo. Jos nebijo nei saulės, nei lietaus, nei šalčio, todėl išlieka gražios visus metus. Daugeliui atrodo, kad tai praktiškas sprendimas, leidžiantis išlaikyti kapą estetišką be nuolatinės priežiūros. Be to, sintetinių žiedų kaina dažnai nedidelė – už kelis eurus galima įsigyti puokštę, kuri vizualiai „laikys“ iki kitų Vėlinių. Tačiau šis patogumas turi savo kainą – aplinkos taršą, kuri po švenčių tampa itin akivaizdi.
Po Vėlinių kapinių konteineriai būna perpildyti plastikinėmis gėlėmis, vainikais, sintetiniais kaspinais, žvakių indeliais. Dauguma šių atliekų gaminamos iš polietileno, nailono ar PVC – medžiagų, kurios aplinkoje nesuyra šimtmečius. Jos negali būti perdirbamos kartu su įprastu plastiku, o deginant išsiskiria toksiškos medžiagos. Dalis atliekų patenka į mišrių šiukšlių konteinerius, iš kurių keliauja į sąvartynus, kur ilgainiui teršia dirvožemį ir vandenį. Tai tampa itin aktualu tuomet, kai atliekų srautai po Vėlinių išauga kelis kartus, o kapinių teritorijose susidaro laikini sąvartynai.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad šis įprotis palaipsniui virsta ekologine problema. Dirbtinės gėlės nesuyra, o vėjas ir lietus jas išnešioja po aplinkines teritorijas, paversdamas šias vietas plastiko sankaupomis. Kai kuriose savivaldybėse jau imamasi priemonių – raginama atsisakyti sintetinių dekoracijų, o kapinėse įrengiamos rūšiavimo vietos, skirtos atskirti plastiko, stiklo ir žaliosios atliekas.
Vis dažniau kalbama apie tai, kad pagarba artimiesiems turėtų būti išreiškiama kartu su pagarba aplinkai. Vis labiau populiarėja natūralūs sprendimai – gyvos, sezoninės gėlės, tokios kaip chrizantemos, viržiai ar jurginai, vazoniniai augalai, džiovintos kompozicijos. Šie pasirinkimai ne tik atrodo estetiškai, bet ir nesukelia žalos gamtai. Kai kurie žmonės renkasi ir rankų darbo vainikus iš šakelių, kankorėžių, samanų ar viržių, kurie natūraliai suyra, nepalikdami plastiko pėdsako.
Tvarumo požiūriu verta atkreipti dėmesį ir į žvakes. Daugkartinio naudojimo stikliniai indeliai arba keičiamos žvakių kapsulės leidžia ženkliai sumažinti plastiko atliekų kiekį. Vis daugiau prekybininkų siūlo tokius sprendimus, tačiau tam reikia vartotojų sąmoningumo – pasirinkti ne trumpalaikį grožį, o ilgalaikį poveikį aplinkai.
Ekologijos specialistai pabrėžia, kad pokytis prasideda nuo mažų žingsnių. Vienas žmogus, pasirinkęs gyvą puokštę vietoje plastikinės, galbūt nepakeis pasaulio, tačiau tūkstančiai sąmoningų pasirinkimų gali padaryti milžinišką skirtumą. Jeigu kiekvienas lankytojas po Vėlinių paliktų mažiau atliekų, kapinės virstų ramesne, švaresne ir pagarbesne vieta tiek gyviesiems, tiek gamtai.
Populiariausios kapinių gėlės šiandien dažnai siejamos su sintetika, tačiau vis daugiau žmonių renkasi grįžti prie natūralumo. Tai – ne tik estetikos, bet ir vertybinis sprendimas. Juk mūsų pagarba išreikšta ne vien žiedų gausa, bet ir atsakomybe už tai, kokį pasaulį paliksime po savęs.
Daugiau apie tvarų kapinių tvarkymą – Aplinkos ministerijos rekomendacijos.
