Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo atnaujinta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarka. Aplinkos ministerijos inicijuoti pokyčiai paliečia visus, kurie rengia didesnius infrastruktūros, energetikos, pramonės ar kitus projektus, galinčius turėti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagrindinis tikslas – padaryti poveikio aplinkai vertinimo procesą skaidresnį, greitesnį ir labiau prognozuojamą, kartu išlaikant aukštus aplinkosaugos standartus ir visuomenės teisę dalyvauti sprendimų priėmime.
Iki šiol poveikio aplinkai vertinimas dažnai būdavo kritikuojamas dėl ilgos trukmės ir sudėtingų derinimo procedūrų. Dokumentai būdavo tikrinami etapais, o tai reikšdavo, kad procesas galėjo užsitęsti ne vienerius metus. Naujoji tvarka siekia šią praktiką pakeisti iš esmės – institucijų darbas tampa lygiagretus, o atsakomybės ribos aiškiau apibrėžtos.
Vienas svarbiausių pokyčių – dokumentų vertinimo proceso pradžia. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir pranešimai dėl PAV nuo šiol teikiami tiesiogiai Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri koordinuoja visą procesą. Agentūra dokumentus vienu metu perduoda visoms susijusioms institucijoms, atsakingoms už visuomenės sveikatą, kultūros paveldą, saugomas teritorijas, priešgaisrinę saugą ir kitus aspektus. Tai reiškia, kad derinimai vyksta nebe paeiliui, o vienu metu, taip ženkliai trumpinant bendrą procedūrų trukmę.
Kartu su procesų spartinimu atsirado ir daugiau aiškumo dėl institucijų vaidmens. Naujajame reglamentavime numatyta, kad kiekviena institucija gali teikti pastabas tik savo kompetencijos ribose. Tai turėtų padėti išvengti situacijų, kai dokumentų rengėjai privalėdavo atsakyti į reikalavimus, neturinčius tiesioginio ryšio su konkrečios institucijos funkcijomis. Tokiu būdu sumažinama perteklinė administracinė našta, o dėmesys sutelkiamas į realius aplinkosauginius klausimus.
Svarbi naujovė – aiškiai apibrėžti terminai. Atnaujinta tvarka nustato, per kiek laiko turi būti patikslinta poveikio aplinkai vertinimo programa ir pateikta galutinė ataskaita. Tai leidžia tiek projektų vykdytojams, tiek visuomenei geriau suprasti, kiek laiko truks visas procesas ir kada galima tikėtis galutinių sprendimų. Didesnis terminų apibrėžtumas mažina neapibrėžtumą ir stiprina pasitikėjimą pačia PAV sistema.
Numatytas ir pereinamasis laikotarpis. Projektai, kurių poveikio aplinkai vertinimas buvo pradėtas iki 2025 metų pabaigos, gali būti užbaigiami pagal ankstesnę tvarką. Tačiau tuo pačiu suteikta galimybė pasirinkti – esant poreikiui, procesą galima pradėti iš naujo jau pagal atnaujintą reglamentavimą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai senoji procedūra užsitęsė arba tapo neefektyvi.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad naujoji tvarka nereiškia poveikio aplinkai vertinimo supaprastinimo aplinkosaugos sąskaita. Priešingai – siekiama, kad sprendimai būtų priimami greičiau, bet remiantis kokybiškais duomenimis ir išsamia analize. Poveikio aplinkai vertinimas ir toliau išlieka vienu svarbiausių instrumentų, leidžiančių įvertinti planuojamos veiklos poveikį gamtai, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir žmonių sveikatai.
Kasmet Lietuvoje atliekama kelios dešimtys poveikio aplinkai vertinimų, susijusių su stambiais ūkio projektais. Todėl bet kokie pokyčiai šioje srityje turi ilgalaikę reikšmę šalies tvaraus vystymosi krypčiai. Naujoji PAV tvarka signalizuoja siekį derinti ekonominę plėtrą su aplinkos apsauga, aiškiai parodant, kad tvarumas nėra formalumas, o neatsiejama sprendimų priėmimo dalis.
Atnaujintas reglamentavimas gali tapti svarbiu žingsniu kuriant skaidresnę, efektyvesnę ir labiau visuomenės pasitikėjimą keliančią poveikio aplinkai vertinimo sistemą – tokią, kuri padeda ne tik planuoti projektus, bet ir saugoti aplinką ateities kartoms.
