Praėjusią savaitę vietos gamyba Lietuvoje užtikrino 85 proc. elektros poreikio. Šiek tiek mažėjo ir elektros poreikis, ir gamyba, ir didmeninės rinkos kainos. Pagerintas 2025 metų liepą užfiksuotas saulės elektrinių generacijos rekordas.
Gegužės 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 4 proc. nuo 100 Eur / MWh iki 96 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 76 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje išliko panaši į prieš tai buvusios savaitės ir siekė 96 Eur / MWh. Vietos gamyba užtikrino 85 proc. Lietuvos poreikio, daugiausia elektros gamino vėjo elektrinės. Penktadienį 12:30–12:45 val. reikšmingai pagerintas saulės generacijos rekordas – Lietuvos saulės elektrinės gamino 1547 MW, tai net 112 MW daugiau nei prieš tai fiksuotas rekordas – 2025 m. liepos 2 d. 13:00–13:15 val. vietos saulės elektrinių gamyba siekė 1435 MW. Šis gamybos augimas sietinas su vis didėjančia instaliuota saulės elektrinių galia Lietuvoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc. nuo 240 GWh iki 234 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 85 proc. šalies poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 200 GWh elektros energijos – 8 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 216 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba sumažėjo 23 proc. nuo 110 GWh iki 84 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 17 proc. nuo 59 GWh iki 69 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino 18 GWh, hidroelektrinės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 42 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 35 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Bendras importo kiekis padidėjo 21 proc. nuo 73 GWh iki 88 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. elektros importuota iš Latvijos, 42 proc. – iš Švedijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 10 proc. nuo 59 GWh iki 65 GWh. 44 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 33 proc. – į Lenkiją, o likę 23 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 74 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 25 proc. Švedijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos poreikį sudaro Lietuvoje suvartotas elektros energijos kiekis su kaupimo įrenginių (Kruonio HAE ir baterijų sistemų) užkrovimui suvartota elektros energija ir tinklų technologiniais nuostoliais.
2. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei poreikio ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
Pranešimą parengė „Litgrid“
