Prancūzija ir Ispanija draudimą naudoti dyzelinius ir benzininius automobilius vadina „nepaisomu“ – tačiau akcentuoja poreikį perėjimui prie elektromobilių bei ES pramonės paramai. Štai ką ši tema reiškia Lietuvai.
Prancūzija ir Ispanija laišku kreipėsi į Europos Sąjungos vadovus, ragindamos nepanaikinti 2035 m. draudimo naudoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, tačiau pabrėžė – būtina didesnė parama automobilių pramonei, kuri išgyvena pokyčius.
Šis kreipimasis – ženklas, kad klimato politika ir pramonės interesai Europoje susiduria su iššūkiais, o Lietuvai – tinkamas metas reflektuoti, kaip mūsų transporto politika, ekologija ir pramonės paskatos dera tarpusavyje.
Kas nutiko?
- European Commission (EK) pagal ES strategiją siekia, kad nuo 2035 m. nauji lengvieji automobiliai nebebūtų varomi vidaus degimo varikliais („benzinas“ / „dyzelis“) – t. y. teisiškai draudžiama naujų CO₂ emisijas sukeliančių automobilių pardavimas.
- Prancūzija ir Ispanija laišku primena, kad tikslas – nulinės emisijos lengvieji automobiliai – turi būti išlaikytas, tačiau jie ragina užtikrinti, kad pramonė gautų paramą: tiek gamybos orientuotos į Europą, tiek baterijų grandinės.
- Dokumentuose teigiama, kad atšaukus ar silpninant 2035 m. draudimą, ES neišpildys įsipareigojimo tapti anglies neutraliu iki 2050 m.
- Prancūzija ir Ispanija pabrėžia, kad tolesnė leidžiama hibridinių automobilių (plug-in) arba vidaus degimo variklių naudojimo pratęsimas po 2035 m. nepriimtinas, nes realiomis sąlygomis tokie automobiliai gali skleisti daugiau nei deklaruojama.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
- Transporto emisijos ir ekologija
Lietuvoje transporto sektorius yra viena didesnių išmetamųjų teršalų šaltinių. Todėl kai ES nustato tokias kryptis – jos poveikis mūsų šaliai yra tiesioginis. Jeigu Lietuva vėluos su įranga, elektro infrastruktūra ar paramomis – gali likti „atsilikusi“. - Pramonės ir automobilių rinka
Nors Lietuva nėra automobilių gamybos lyderė, tačiau tiekimo grandinės, komponentų gamyba ar net automobilių perdažymo / remonto verslai gali būti paveikti. Kai ES pramonė keičiasi – tai kuria galimybes (pvz., elektromobilių aptarnavimas) ir rizikas (pvz., investicijų atidėliojimas). - Privataus vartotojo pasirinkimai
Naujų automobilių politika keičiasi. Jeigu draudimas įsigalios – gyventojai Lietuvoje turės planuoti ne tik automobilio pasirinkimą, bet ir infrastruktūrą (įkrovimo stoteles), energijos tiekimą, bei galimus paskatinimus. - Integracija į ES teisę
Kadangi Lietuva yra ES narė, turės vykdyti bendras direktyvas / reglamentus. Todėl ankstyvas pasiruošimas padeda išvengti staigių pokyčių.
Ekologinis vertinimas – pliusai ir minusai
Pliusai:
- Elektromobiliai (ir kitos nulinės emisijos technologijos) padeda mažinti oro taršą, triukšmą, CO₂.
- Didesnis orientavimasis į „EU gamybą, EU baterijas“ gali stiprinti šalių tarpusavio investicijas ir technologinę nepriklausomybę.
- Aiški 2035 m. kryptis suteikia verslui ir vartotojams signalą – reikia veikti, planuoti.
Minusai / rizikos:
- Elektromobilių infrastruktūra Lietuvoje dar nėra vienodai išvystyta visose regionuose.
- Vidaus degimo varikliais važiuojantys automobiliai dar sudaro didžiąją dalį parko – atsigavimo laikotarpis gali būti ilgas.
- Aukštos kainos, baterijų žaliavų priklausomybė (pvz., iš Kinijos) – gali pakenkti vartotojams ir pramonei.
- Jeigu pramonė nesigaus adaptuotis – gali būti prarastos darbo vietos, o Lietuvos verslas (pvz., susijęs su remontu, generatoriais, atsarginėmis dalimis) pajus pokytį.
Ką konkrečiai reikėtų daryti Lietuvoje?
- Stiprinti viešąjį transportą ir alternatyvias mobilumo formas: Elektromobiliai yra viena išeitis, bet taip pat svarbu skatinti viešąjį transportą, dviračius, pėsčiųjų zonas – tai dar papildomai mažina taršą ir miesto spūstis.
- Diegti ir, kur reikia, paskatinti įkrovimo infrastruktūrą: ypač regionuose – kur kol kas elektromobilių mažiau. Investicijos į viešąsias stoteles, greito įkrovimo taškus, įkrovimo sistemų standartus.
- Parama elektrinio mobilumo verslams: tiek naujiems, tiek pertvarkomiems – kad Lietuva galėtų dalyvauti šioje grandinėje.
- Užtikrinti skaidrią informaciją vartotojams: kai automobilio pasirinkimas keisis – svarbu, kad gyventojai žinotų, kas laukia, kokios alternatyvos, kokios sąnaudos.
- Reikia perėjimo laikotarpio vizijos: nors 2035 m. atrodo tolima, realiai reikia dabartiniu metu planuoti 10 ir daugiau metų į priekį. Todėl automobilių politika, mokestinės paskatos, parama turėtų būti suplanuotos.
- Integruoti ekologinį aspektą su pramonės politika: Lietuva gali siekti, kad verslai, susiję su elektromobiliais (servisas, įkrovimas, dalys) būti integruoti į Europos tiekimo grandines.
Nors titulinis šaltinis ruošiantis skelbiamam straipsniui kalba „Prancūzija ir Ispanija stabdo draudimą“, iš esmės šie du nacionaliniai subjektai ragina ne atšaukti, bet užtikrinti 2035 m. tikslą, kartu padedant automobilių pramonei pereiti į elektrinę mobilumą.
Lietuvai tai – signalas, kad metas ne tik reaguoti į ES direktyvas, bet planuoti mobilumo ateitį, ekologinę transformaciją ir pramonės persiorientavimą.
Jeigu Lietuva anksti imsis veiksmų, ji gali tapti ne tik „keleivis“ šioje kelionėje, bet aktyviu „miesteliu“ – generuoti pridėtinę vertę, skatinti žaliojo mobilumo verslus ir gerinti gyvenimo aplinką.
