Sodas gali būti ne tik estetiškai suplanuota erdvė, bet ir gyvas, nuolat besikeičiantis pasakojimas apie žmogų, jo šeimą, vertybes ir kasdienybę. Kraštovaizdžio dizainerė, pedagogė ir sodininkė Jurgita Sėjūnaitė savo knygoje „Sodo kūrimo kelionė: idėjos, planai, patarimai“ kviečia atsisakyti griežtų taisyklių, nebebijoti klysti ir sodą kurti kaip procesą, o ne galutinį rezultatą. Ilgametė asmeninė patirtis, darbas […]
Rūšiuoti šventines atliekas po didžiųjų metų švenčių yra ne tik sąmoningo vartojimo, bet ir atsakomybės už aplinką išraiška. Sausio pradžioje, kai namuose pradedamos tvarkymo darbų savaitės, susidaro dideli kiekiai specifinių atliekų – nuo nupuoštų eglučių iki dovanų pakuočių ir nebetinkamų dekoracijų. Tinkamas šių atliekų rūšiavimas leidžia sumažinti mišrių atliekų srautą, padidinti perdirbimo apimtis ir prisidėti […]
Klimato kaita – ne tik tarša ir CO₂ emisijos. Tai sudėtinga, tarpdisciplininė problema, apimanti vandens ekosistemas, biogeocheminius ciklus, chemines medžiagas ir kt. Daugeliui visuomenės narių šie procesai nematomi, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jų poveikis yra ilgalaikis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sprendimų paieškai reikia ne tik pažangių technologijų, bet ir glaudaus bendradarbiavimo – nuo […]
Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi valstybės parama senų, taršių būsto šildymo katilų keitimui į modernesnius ir efektyvesnius įrenginius. Iki šiol daugiau kaip 14 800 namų ūkių jau gavo daugiau nei 49 mln. eurų dotacijų, skirtų keičiant neefektyvią šildymo įrangą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius sprendimus. Naujas kvietimas teikti paraiškas Nuo 2026 m. sausio 2 d. Lietuvos energetikos […]
Kova su klimato kaita šiandien yra viena svarbiausių temų ne tik mokslininkų, bet ir politikų, verslo bei kiekvieno sąmoningo žmogaus darbotvarkėje. Klimato pokyčiai jau nebėra abstrakti ateities grėsmė – jų pasekmes jaučiame čia ir dabar: ekstremalūs orai, sausros, potvyniai, biologinės įvairovės nykimas ir augančios socialinės įtampos. Todėl kova su klimato kaita tampa ne pasirinkimu, o […]
Žemės ūkio ministerija paskelbė reikšmingą paramos priemonę jauniesiems ūkininkams, kuriai skirta beveik 19,4 milijono eurų lengvatinėms paskoloms pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ši priemonė yra skirta remti jaunų ūkininkų įsikūrimą ir ūkio veiklos pradžią kaimo vietovėse, suteikiant jiems palankias finansavimo galimybes moderniam ūkio vystymui […]
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje oficialiai įsigaliojo sprendimas, kuriuo atnaujinama galimybė mėgėjams žvejoti lašišines žuvis tam tikruose vidaus vandenų tinklo ruožuose. Aplinkos ministerijos priminimu, po kelių mėnesių draudimo laikotarpio, migracijos svarbiose upėse ir kitose nurodytose vietose žvejyba vėl vykdoma laikantis tikslių aplinkosauginių reikalavimų ir taisyklių, siekiant suderinti žvejų interesus su natūralios gamtos apsauga. […]
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja reikšmingi teisės aktų pakeitimai aplinkos apsaugos, statybų, žemės naudojimo, klimato politikos, atliekų tvarkymo, miškininkystės ir žuvininkystės srityse. Pokyčiai yra orientuoti į administracinės naštos mažinimą, tvaresnę plėtrą, efektyvesnę poveikio aplinkai kontrolę bei nacionalinio saugumo tikslų stiprinimą. Statybų sektoriaus supaprastinimas ir projektų greitesnis startas Viena iš svarbiausių naujovių – […]
Garinės pirties tradicija Lietuvoje siekia laikus, kai žmogaus ryšys su gamta buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Pirtis nebuvo tik vieta nusiprausti – tai buvo erdvė sustoti, apsivalyti ne tik kūną, bet ir mintis, atkurti vidinę pusiausvyrą. Ši tradicija formavosi šimtmečius, perduodama iš kartos į kartą, kartu su pagarba vandeniui, ugniai, medžiui ir akmeniui. Lietuviškoje kultūroje […]
Ne paslaptis, kad tvarumas šiandien yra viena aktualiausių architektūros temų – pastatai ir statybos atsakingi už 38 % visų su energija susijusių CO₂ emisijų. Įgyvendinti tvarumo standartus nėra paprasta – tai reikalauja laiko, planavimo ir kūrybiškų sprendimų. Vis dėlto Lietuvos architektų patirtis su Lietuvos mokyklomis padėjo sėkmingai pritaikyti šiuos principus ir Bučos mokyklos projektui. Pasak […]
