Naujienos

Žuvų išteklių stiprinimui – 300 tūkst. eurų: didesnis dėmesys plėšriųjų žuvų įveisimui Lietuvos vandenyse

Žuvų išteklių gausinimas Lietuvos vidaus vandenyse šiemet sulauks reikšmingesnio finansavimo – Aplinkos ministras patvirtino 300 000 eurų skyrimą žuvų įveisimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Tai yra maždaug 50 000 eurų daugiau nei ankstesniais metais, kai kasmet į žuvivaisą buvo skiriama apie 250–300 tūkst. eurų.

Skirtos lėšos bus naudojamos įveisimui tik valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose nėra išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą — kitaip tariant, tokiose vietose, kurios nėra išnuomotos žvejybos plotų naudotojams. Išnuomotuose vandens telkiniuose žuvų įveisimą vykdo patys nuomininkai, laikydamiesi dešimties metų galiojančių žuvų įveisimo planų.

Vienas pagrindinių šių lėšų paskirstymo tikslų yra pakankamo kiekio plėšriųjų žuvų palaikymas vandenyse. Plėšriosios žuvys, ypač lydekos, yra labai svarbios tiek ekologinei pusiausvyrai, tiek mėgėjų žvejybai, todėl daugiausia įveisimo lėšų skiriama būtent šioms rūšims. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas jau įveista daugiau nei 100 000 lydekų, taip pat baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių 38 valstybiniuose vandens telkiniuose, ir planuojama, kad šiemet įžuvintų žuvų skaičius bus dar didesnis.

Siekiant pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę, papildomos žuvivaisos priemonės derinamos su mokslinių tyrimų rekomendacijomis. Tokiomis priemonėmis, žymiai padidinant plėšriųjų žuvų skaičių, siekiama veiksmingiau kontroliuoti kitų žuvų populiacijas ir taip prisidėti prie biologinės pusiausvyros atkūrimo.

Be praktinių žuvų įveisimo darbų, visuomenei taip pat suteikiama galimybė stebėti ir dalyvauti šiame procese – tam sukurtas Biologinės įvairovės informacinės sistemos modulis, kuriame pateikiami duomenys apie jau atliktus žuvų įveisimo darbus, taip pat nurodomos planuojamų įžuvinimų datos, laikas ir vieta.

Tokios iniciatyvos prisideda ne tik prie žuvų išteklių atstatymo, bet ir skatina aktyvesnį aplinkosaugos bei žvejų bendruomenių įsitraukimą į atsakingą gamtos išteklių tvarkymą.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pranešimą spaudai.

Jums gali patikti

biometanu
Naujienos Aplinka Verslas

Maisto atliekos virsta biometanu: Lietuvoje pradedamas naujas žiedinės energetikos etapas

Lietuvoje įsibėgėja naujas žiedinės ekonomikos ir tvarios energetikos projektas – bendrovė „Engerta“ Panevėžio rajone pradeda įgyvendinti biometano gamyklos statybas, kurioje
populiariausios kapiniu geles
Aplinka Naujienos

Populiariausios kapinių gėlės: kaip dirbtiniai žiedai teršia aplinką ir ką rinktis vietoj jų

Populiariausios kapinių gėlės Lietuvoje kasmet tampa ne tik atminimo simboliu, bet ir aplinkosaugos iššūkiu. Vėlinių laikotarpiu, kai tūkstančiai žmonių lanko