Japonija dar kartą parodo pasauliui savo ambicijas tvarumo srityje. Neseniai Japonijos Vyriausybė paskelbė naujus siekius ženkliai padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą iki 2040 m., tuo pačiu sumažinant priklausomybę nuo branduolinės energijos. Šis žingsnis sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, nes Japonija yra viena iš šalių, kurioje branduolinė energija ilgą laiką buvo pagrindinis elektros gamybos šaltinis.
Atsinaujinančios energijos potencialo išnaudojimas
Japonija planuoja savo elektros energijos gamyboje daugiau dėmesio skirti saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių išteklių panaudojimui. Šis siekis kyla iš būtinybės sumažinti anglies dioksido išmetimus ir įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą. Be to, šalis turi įveikti didelius energetinius iššūkius – importuojamo kuro kainų augimą ir branduolinės energetikos pasitikėjimo krizę po 2011 m. Fukušimos avarijos.
Japonijos atsinaujinančių išteklių plėtra iki šiol susidūrė su infrastruktūros ir geografijos iššūkiais, tačiau nauji sprendimai – tokie kaip jūros vėjo jėgainės ir saulės elektrinės ant pastatų stogų – leidžia panaudoti šalies potencialą dar efektyviau.
Mažėjanti priklausomybė nuo branduolinės energijos
Branduolinė energetika, ilgą laiką buvusi Japonijos energetikos strategijos pagrindas, pastaraisiais metais sulaukė didelio pasipriešinimo tiek iš vietos bendruomenių, tiek iš aplinkosaugos organizacijų. Nors Japonija nesiekia visiškai atsisakyti branduolinės energijos, jos vaidmuo šalies energetikos balanse pamažu mažėja.
Iki 2040 m. planuojama, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarys didžiąją dalį Japonijos energijos gamybos. Tai reikšmingas pokytis šaliai, kuri dar prieš dešimtmetį smarkiai rėmėsi branduolinėmis jėgainėmis.
Inovacijos – pokyčių pagrindas
Japonija taip pat siekia investuoti į pažangias technologijas, kurios padės dar efektyviau išnaudoti atsinaujinančią energiją. Tarp šių inovacijų – energijos kaupimo sistemos, leidžiančios užtikrinti stabilų tiekimą net esant nepalankioms oro sąlygoms, ir išmanieji elektros tinklai, kurie optimizuos energijos paskirstymą.
Šie sprendimai ne tik sumažins Japonijos priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir paskatins ekonomikos augimą, sukurdami tūkstančius darbo vietų švarios energijos sektoriuje.
Pasaulinis poveikis
Japonijos pavyzdys gali turėti didelę įtaką kitoms šalims, svarstančioms apie perėjimą prie tvarios energetikos. Kaip trečia didžiausia pasaulio ekonomika, Japonija siunčia signalą, kad švari energija nėra tik aplinkosaugos poreikis, bet ir strateginis ekonominis pasirinkimas.
Šie žingsniai pabrėžia Japonijos siekį būti pirmaujančia tvarios plėtros valstybe. Tai dar vienas įrodymas, kad šalys gali susidoroti su klimato kaitos iššūkiais, derindamos naujoves, bendradarbiavimą ir politinį ryžtą.
Japonijos siekis iš esmės keisti savo energetikos sektorių yra stiprus atsakas į globalinius iššūkius. Tai puikus pavyzdys, kaip šalis, neturinti daug natūralių išteklių, gali maksimaliai išnaudoti technologijas ir inovacijas, kad sukurtų tvarią ateitį. Šis kelias gali įkvėpti ir kitas valstybes, įskaitant Lietuvą, siekti panašių tikslų – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir investuoti į atsinaujinančius šaltinius, kartu stiprinant savo ekonominį konkurencingumą.
